35-eri metai kartu!
1991-aisiais metais įsikūrusi Lietuvos socialdemokračių moterų sąjunga (LSDMS) yra politinė Lietuvos moterų organizacija, sudėtinė Lietuvos socialdemokratų partijos dalis, kuri vienija Lietuvos socialdemokratų partijos nares ir rėmėjas veiklai už moterų teises Lietuvoje. Konferencija yra aukščiausiasis LSDMS sprendžiamasis organas. 1994-ųjų metų konferencijoje LSDMS pirmininke buvo išrinkta Birutė Vėsaitė. Po Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) ir Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) susijungimo 2001-aisiais metais ji ir toliau ėjo pirmininkės pareigas. 2017-ųjų metų konferencijoje LSDMS pirmininke išrinkta Orinta Leiputė, kuri sėkmingai tęsia, puoselėja ir įgyvendina Moterų sąjungos iniciatyvas visuomeninio ir politinio gyvenimo kontekste.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 47 LSDMS klubai. Organizacija siekia, kad Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintas moterų ir vyrų lygiateisiškumas taptų kasdiene praktika. Taip pat siekiama užtikrinti lygias galimybes visose gyvenimo srityse, lyčių balansą partijos rinkimų sąrašuose bei nuosekliai kelti socialinės lygybės klausimus. Organizacija inicijuoja įstatymų pataisas ir jų korekcijas, rengia mokymus, diskusijas bei paskaitas moterims, siekiančioms įsitraukti į politiką ir skatina visas moteris dalyvauti viešuose debatuose ir diskusijose, kuriuose sprendžiami visuomenei aktualūs klausimai.
Siekdama sustiprinti moterų pozicijas visuomeniniame ir politiniame gyvenime, LSDMS aktyviai dalyvauja Lietuvos ir tarptautiniuose judėjimuose, mokymuose, bendradarbiauja su profsąjungomis
ir visuomeninėmis organizacijomis, dirbančiomis vaikų teisių, užimtumo bei pagalbos moterims srityse.
35-erius metus veikiančios Lietuvos socialdemokračių moterų sąjungos sėkmingi ir svarbūs veiklos rezultatai toliau stiprina idėją, jog „valstybėje yra tiek demokratijos, kiek jos valdyme dalyvauja
moterys“ (Birutė Vėsaitė, 2000), nes lygus moterų ir vyrų dalyvavimas politiniame, ekonominiame, kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime atspindi demokratijos lygį visuomenėje.
Renginiai ir naujienos
Šiandien įvykusioje LSDMS ataskaitinėje - rinkiminėje konferencijoje, vienbalsiai, trečiai kadencijai LSDMS pirmininke perrinkta Orinta Leiputė. Pavaduotojomis: Margarita Jankauskaitė, Indrė Kižienė, Julija Kvedorelytė, Rasa Kanašonkienė, Dainora Mineikienė, Vilma Mažeikienė, Modesta Petrauskaitė ir Birutė Vėsaitė, atsakingoji koordinatorė Aurelija Lankelienė Socialdemokratės aptarė pastarųjų dviejų metų veiklą, numatė gaires ateičiai.
Nuoširdžiai sveikiname Orintą Leiputę linkim sėkmės darbuose jai ir komandai.
Nuomonę apie tai, kaip valdyti koronaviruso pandemiją, LSDP atstovai – Seimo frakcijos seniūno pavaduotoja Orinta Leiputė, parlamentaras Eugenijus Sabutis ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Gediminas Černiauskas, penktadienį išsakė spaudos konferencijoje.
„Visos šalies uždarymas pagal vieną modelį ir neleidžiant žmonėms judėti, neleidžiant veikti, nėra teisingas“, – teigė O.Leiputė.
Taip pat įvertinti, ar šiuo metu taikomi suvaržymai yra adekvatūs, „dėl kurių žmonės jau dabar nukenčia labiau, nei nuo pačios pandemijos“, – papildė O.Leiputė.
LSDP Seimo frakcijos seniūno pavaduotoja O.Leiputė spaudos konferencijos metu pažymėjo, kad iki šiol verslams taikytos suvaržymų priemonės nebuvo socialiai teisingos.
Sprendimų dėl ilgalaikių, piktybiškai darbo vengiančių bedarbių reikėtų ieškoti.
„Norėtųsi platesnių diskusijų. Matyt kalbant apie tuos ilgalaikius bedarbius, kurie vengia dirbti, tai reikėtų priimti sprendimą, nes mes turbūt auginame nebe pirmą kartą žmonių, kurie sugeba išgyventi nedirbdami. Vien tik pašalpų mokėjimas nėra tikslingas, nes situacija iš esmės nesikeičia – kaip nedirbo, taip nedirba“, – Delfi.lt sakė parlamentarė O. Leiputė.
O. Leiputės teigimu, tokiems bedarbiams yra reikalingas dėmesys ir kompleksinė pagalba – ypač tiems, kurie sutinka „kabintis“ į darbo rinką.
„Savivaldybėms ir dabar tenka įvairius mokėjimus daryti už tuos žmones daryti, kurie visiškai niekur neregistruoti – net toje pačioje Užimtumo tarnyboje, o jiems yra suteikiama pagalba. Turbūt reikia diskutuoti ir ieškoti sprendimų, kad tuos žmones ištraukti iš tokio liūno, nes nemokėti arba palikti visiškai neišeina. Turėtų būti programos, kaip atvejo vadyba to žmogaus atžvilgiu, bandant jį iškapstyti“, – kalbėjo O. Leiputė.
Minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, svarbu prisiminti ne tik kodėl esame laisvi, bet ir kam už tai turime dėkoti. Turėtume nepamiršti žmonių, kurie prisidėjo prie laisvos ir demokratiškos Lietuvos sukūrimo.
Istoriniai faktai liudija, kad Nepriklausomybės aktą pasirašė 20 vyrų, kurie šaltą vasarį susirinko Vilniaus Pilies gatvės 26 name ir pasirašė po svarbiausiu Lietuvos dokumentu. Vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų istorikams: Kodėl tarp 20 parašų nėra nė vienos moters parašo, nejaugi to meto moterims nebuvo įdomi politika? Nors Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų sąraše nėra nei vienos moters, tai nereiškia, kad tuo metu iniciatyvių ir stiprių moterų politikoje nebuvo.
Moterys buvo aktyvios, drąsios ir būtų pasirašiusios po Lietuvai svarbiu dokumentu. Joms tiesiog nebuvo duotas toks šansas, o protestai vėliau nieko nepakeitė. Nepakviestos, neįvertintos moterys, pasak specialistų, pyko, bet vėliau susitaikė ir visą tarpukarį tyliai tūnojo politikos paraštėse.
Daugiau straipsnių...
- Socialdemokratai prašo Vyriausybės atsisakyti kai kurių karantino draudimų
- Dėl adekvačios paramos grožio sektoriui, nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės
- Sveikinimas 2020-2021 m.
- Žmonių sveikatą ir gyvybes reikia saugoti visa apimtimi
- Europos Parlamentas ir ES Taryba susitarė dėl stipresnio ir atsparesnio Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo
- Socialdemokratai įspėja valdančiuosius nelipti ant “valstiečių” grėblio – žmonių mirčių rekordiškai daugėja
- Atkurtas LSDMS Kaišiadorių klubas
