• Svarbiausia – žmogus!
    • Svarbiausia – žmogus!
    • Svarbiausia – žmogus!

Socialiniai tinklai

Paieška

Lankomumo statistika

Šiandien16
Vakar315
Šią savaitę1654
Šį mėnesį13613
Viso1381953

Dabar svetainėje 94 svečiai ir narių nėra

Renginiai ir naujienos

Gegužės 26 d. LSDP Vilniaus miesto skyriuje LSDMS pirmininkės pavaduotoja Auksė Kontrimienė tęsdama „Socdemių akademijos“ paskaitų ciklą, pakvietė moteris į diskusiją „Lietuva be vaikų namų: utopija ar realybė?“ 

Socialdemokratės išklausė Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriaus pavaduotojos Rasos Laiconienės pateiktą statistiką apie situaciją dėl įvaikinamo. Skaičiai daugiau nei liūdni – iš viso socialinės rizikos šeimų Vilniaus mieste yra 1031, jose auga 1734 vaikai, 56 socialiniai darbuotojai teikia visokeriopą pagalbą šioms šeimoms. Sostinėje tėra 2 šeimynos kuriose auga 14 vaikų, iš jų 10 vilniečių. Priskaičiuota 601 šeima globojanti 708 vaikus, tačiau tik 128 iš jų su globojančia šeima nėra susieti giminystės ryšiais. Vadinasi, visame Vilniaus mieste tėra „tikrai“ globai priimti tik 128 vaikai. 

Sveikiname šakietes įkūrusias Lietuvos socialdemokračių moterų Šakių rajono klubą! Klubo pirmininke išrinkta Ilona Leleivienė. Linkime visokeriopos sėkmės atstovaujant regiono moteris!

 

LSDMS info

Pataruoju laikotarpiu pasiekė labai prieštaringa informacija apie  Lietuvos demografinę padėtį ir jos perpektyvas. Vienas informacijos šaltinis teigia, kad Lietuvai gresia gandrų antplūdis, t. y.  lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis labiausiai vaikų skaičius turėtų išaugti Lietuvoje. Ši prognozė, kaip dažniausiai ir nutinka su pozityvia informacija didelio susidomėjimo visuomenėje ir žiniasklaidoje nesulaukė.

„Eurostato“ leidinio „Europos jaunimas šiandien“ duomenimis, 2014 m. ES vaikų iki 15 m. amžiaus buvo 10 mln. mažiau nei 1994 m. Per pastaruosius 20 metų procentinė vaikų dalis tarp visų gyventojų sumažėjo visose ES valstybėse narėse, išskyrus Daniją. 2014 m. ES vaikai sudarė 15,6 proc. visų gyventojų (1994 m. – 18,6 proc.), Lietuvoje – 14,6 proc.

Remiantis gyventojų skaičiaus prognozėmis, tikimasi, kad iki 2050 m., palyginti su 2014 m., žmonių iki 15 m. amžiaus procentinė dalis išaugs 9-iose valstybėse narėse. Labiausiai vaikų skaičius turėtų išaugti Lietuvoje (nuo 14,6 proc. 2014 m. iki 16,6 proc. 2050 m., t. y. 2 proc.). Tuo tarpu visoje ES vaikų procentinė dalis 2050 m. turėtų nukristi iki 15,0 proc. (nuo 15,6 proc. 2014 m.).

Europos Komisija 2060 metais Lietuvai prognozuoja demografinę bombą: tada gyventojų skaičius sumažėtų 38 procentų, ir Lietuvoje gyventų mažiau nei du milijonai gyventojų. Tačiau didesnis valstybės dėmesys moterims ir vaikams išsklaidytų tokias liūdnas prognozes. Lietuvos socialdemokračių moterų sąjunga (LSDMS) šiuo metu Vyriausybei siūlo tris būdus, kaip palengvinti moterų ir šeimų, auginančių vaikus, gyvenimą:

    - mažinant socialinę nelygybę ir skatinant jaunas šeimas dirbti, investuoti į vaikų ugdymo įstaigas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose regionuose, panaudojant ES struktūrinę paramą;
    - rūpinantis vaikų sveikata ir užtikrinant darbo vietų regionuose išlaikymą ir kūrimą, vaikų ugdymo įstaigoms užtikrinti lankstesnes sąlygas įsigyti vietinę žemės ūkio produkciją;
    - mažinant emigraciją iš Lietuvos kaimo, užtikrinti, kad mažieji ir vidutiniai pieno ūkiai, kuriuos dažnai valdo moterys, auginančios vaikus, nebūtų diskriminuojami, superkant pieną;

Savivaldybių taryboms turėtų būti sudaryta galimybė pačioms pasirinkti seniūnijos teisinę formą ir pačių seniūnijų įgaliojimų apimtį. Todėl Vidaus reikalų ministerijos sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė parengė Vietos savivaldos įstatymo pataisų projektą, kuriuo siūloma nustatyti dvi galimas seniūnijų formas – savivaldybės administracijos filialą ir savivaldybės biudžetinę įstaigą. Kiekviena savivaldybės taryba pati galėtų pasirinkti seniūnijos modelį, kuris geriausiai tenkintų gyventojų poreikius, užtikrintų teikiamų paslaugų kokybę ir efektyvų biudžeto lėšų panaudojimą. Seniūnijos, kaip juridiniai asmenys ir biudžetinės įstaigos, pačios galėtų vykdyti viešuosius pirkimus, o tokių seniūnijų seniūnai, kaip įstaigų vadovai, taptų savarankiškesni, ir jiems tektų didesnė atsakomybė prieš gyventojus.

TOP