Renginiai ir naujienos

Gyvenimo ratas politikoje primena amžinąjį variklį. Vieni rinkimai keičia kitus, o su jais prisimenamos ir amžinos kaip gyvenimas problemos – tai Seimo narių skaičius per didelis, tai Lietuvoje per daug laisvadienių...

Periodiškai ir jau dėsningai pasigirsta tautinių mažumų, o tiksliau, lenkų nepasitenkinimas Lietuvos bendra švietimo politika. Šūksnių periodiškumas ir šį kartą dėsningas artėjantiems rinkimams. Gana švaistytis kaltinimais, neva Lietuvos Vyriausybė skriaudžia tautinių bendrijų mokyklas – skiria mažesnį finansavimą nei lietuviškoms mokykloms. Vyriausybė ėmėsi išsamios mokyklų finansavimo analizės, kuri ir atskleidžia tikslų, faktišką vaizdą. Iš Švietimo ir mokslo ministerijos leidinių bei atliktos analizės aiškiai matyti, kad tautinių bendrijų mokyklų ir moksleivių padėtis kai kuriais atvejais yra net geresnė negu lietuvių.

Paanalizuokime drauge. Vidutinė vienam mokiniui tenkanti mokinio krepšelio lėšų suma šalyje 2014 metais buvo 1 604,3 euro metams.

Spalio 19 d. Lietuvos socialdemokratų partijos Vilniaus skyriuje neformalus diskusijų klubas „Socdemių akademija“, kuris veikia Lietuvos socialdemokračių moterų sąjungos pirmininkės pavaduotojos Auksės Kontrimienės ir dr. Margaritos Jankauskaitės iniciatyva, pakvietė bičiulius į diskusiją „Tegyvuoja socialinė atskirtis? Kokį kelią renkasi Lietuvos mokyklos?“. Mykolo Romerio universiteto doc. dr. Andrius Sprindžiūnas, Filosofijos ir humanistikos instituto lektorius, supažindino renginio dalyvius su tyrimo „Nemokamo maitinimo organizavimas mokyklose“, kuris buvo atliktas 2015 m. sausio – kovo mėnesiais, rezultatais. Įžvalgomis socialinio teisingumo tema pasidalino ir Lietuvos Respublikos Seimo narė dr. Giedrė Purvaneckienė.

Atskiros mokinių eilės valgykloje – diskriminacijos apraiška

Pasak A. Sprindžiūno, idėja atlikti tokį tyrimą kilo tada, kai paaiškėjo, kad nemokamą maitinimą valstybės ir savivaldybių mokyklose gaunančių mokinių tėvai negali internetu sužinoti, ką pietums valgo jų vaikai... O tėvai, kurių vaikai atsiskaito už maitinimą grynaisiais pinigais, tokią galimybę turi. Taigi, ką atskleidė tyrimas?

Spalis - pagyvenusių žmonių mėnuo. Statistikos duomenimis, Lietuvoje gyvena 697,1 tūkst. 60 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų, tai yra kas penktas (20,9%) gyventojas pagyvenusio amžiaus. LSDMS Jurbarko rajono Moterų klubas jau trečius metus iš eilės  organizuoja akciją „Tegul  gerumas vienija pasaulį“, skirtą pagyvenusių žmonių mėnesiui.

Spalio 30  dieną klubo moterys  lankėsi  VšĮ Jurbarko socialinių paslaugų centro Eržvilko socialinės globos filiale.  Šio centro direktorė Vilija Bajorinienė maloniai supažindino su įstaigos darbo specifika, pasidalino savo įspūdžiais apie senyvo amžiaus žmonių problemas. LSDMS Jurbarko rajono Moterų klubo pirmininkė Vida Rekešienė direktorei įteikė klubo įsteigtą Metų Moters nominaciją už kruopštumą ir pasiaukojimą, dirbant sudėtingą darbą.

Yra tokia populiari gėlė, liaudyje vadinama pinigų medžiu. Ją vieni kitiems dovanoja žmonės linkėdami, kad piniginėse nepritrūktų pinigų. Kažkada buvo labai populiarus animacinis filmas, kurio herojus medinukas užkasė į žemę saują auksinių, sukalbėjo burtažodį ir labai tikėjo, kad jau kitą rytą užaugs tikras pinigų medis, aplipęs tviskančiomis monetomis.

Jeigu gyvenimas būtų pasaka, o gražūs linkėjimai pildytųsi be jokių asmeninių pastangų, tai atlyginimus skaičiuojančioms ir galo su galu niekaip nesuduriančioms švietimo įstaigoms nereikėtų su dideliu nerimu laukti kiekvieno minimalios alos pakėlimo, o už šiukšlių išvežimą ir šildymą mokėti iš 2 proc. tėvų ir rėmėjų paaukotų lėšų.  Ikimokyklinių įstaigų darbo užmokesčio  fonde trūksta apie 20 proc. lėšų, o darbuotojų pavadavimui ir minimalios algos pakėlimui visai neskirta pinigų.