Renginiai ir naujienos
A. Kontrimienė. Po pinigų medį į kiekvieną vaikų darželį?
Yra tokia populiari gėlė, liaudyje vadinama pinigų medžiu. Ją vieni kitiems dovanoja žmonės linkėdami, kad piniginėse nepritrūktų pinigų. Kažkada buvo labai populiarus animacinis filmas, kurio herojus medinukas užkasė į žemę saują auksinių, sukalbėjo burtažodį ir labai tikėjo, kad jau kitą rytą užaugs tikras pinigų medis, aplipęs tviskančiomis monetomis.
Jeigu gyvenimas būtų pasaka, o gražūs linkėjimai pildytųsi be jokių asmeninių pastangų, tai atlyginimus skaičiuojančioms ir galo su galu niekaip nesuduriančioms švietimo įstaigoms nereikėtų su dideliu nerimu laukti kiekvieno minimalios alos pakėlimo, o už šiukšlių išvežimą ir šildymą mokėti iš 2 proc. tėvų ir rėmėjų paaukotų lėšų. Ikimokyklinių įstaigų darbo užmokesčio fonde trūksta apie 20 proc. lėšų, o darbuotojų pavadavimui ir minimalios algos pakėlimui visai neskirta pinigų.
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos taryba gavo Vilniaus miesto skyriaus mokyklų vadovų tarybos paklausimą, kaip turėtų būti vykdoma ugdomoji veikla ugdymo įstaigose, jeigu Vilniaus miesto savivaldybė neužtikrina minimalaus įstaigų ugdymo aplinkos finansavimo.
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos taryba išanalizavo situaciją ir mano, kad formuojant Vilniaus miesto ugdymo įstaigų biudžetus, aplinkos finansavimas realiai buvo numatytas tik 8 mėnesiams ir tik keliose pozicijose: pagalbinių darbuotojų darbo užmokesčiui, mokesčiams SODRAI), šiek tiek numatyta prekių ir paslaugų naudojimui. O tiksliau būtų įvardinti, jog finansavimas numatytas tik mokinių maitinimui (maisto gamintojams išlaidoms už patiekalų gamybą), ryšių ir komunalinėms paslaugoms.
Komunalinių paslaugų straipsnyje finansavimas numatytas tik šildymui, elektrai, vandeniui ir šiukšlėms. Deja, kaip teigia Vilniaus ugdymo įstaigų vadovai už komunalines paslaugas (šiukšles, vandenį, telekomunikacines ) jie sumokėti negali, nes sąskaitose pinigų tiesiog nėra.
Vadovai gavo nurodymą už šias paslaugas mokėti iš lėšų, kurias mokyklai dovanoja bendruomenės nariai arba mokykla pati jas susirinko (iš 2 proc. Gyventojų pajamų mokesčio tėvų paramos fondo ar už patalpas nuomos gaunamas lėšas). Tačiau šių lėšų panaudojimą kontroliuoja mokyklų tarybos, kurios nepritaria tokiam reikalavimui ir teigia, kad mokyklos surinktos lėšos turi būti skiriamos ugdymosi aplinkų turtinimui, mokinių ugdymo kokybės gerinimui.
Šiame konflikte reikėtų pamatyti ir kitus mokyklos kaip organizacijos procesus, kurių funkcionavimui taip pat reikalingos lėšos, bet mokyklų steigėjas jų neskiria. Mokyklos negali atsilikti nuo pokyčių, todėl popierinius dienynus pakeičia elektroniniai, mokinių registras vykdomas elektroninėje erdvėje, vadovėlių apskaita tvarkome naudojantis kompiuterinėmis programomis. Visų šių ir kitų programų funkcionavimui bei atnaujinimui reikalingi pinigai.
Mokyklos turi vykdyti priešgaisrinės ir civilinės saugos reikalavimus ir kasmet atnaujinti gesintuvų bazę, sutvarkyti priešgaisrinę signalizaciją, nukreipiamuosius ženklus. Mokinių ir darbuotojų darbų saugos bei higieninių sąlygų užtikrinimui reikalinga dezinfekavimas ir deratizacija, higieninės priemonės (muilas, tualetinis popierius ir kt.).
Kompiuteriai, spausdintuvai ir projektoriai reikalauja nuolatinio remonto ir atnaujinimo, mokyklų raštinės turi būti aprūpinamos popieriumi, rašymo priemonėmis, segtuvais ir archyvinėmis bylomis ir kitais reikmenimis. Valytojos turi būti aprūpinamos asmeninėmis darbo apsaugos ir valymo priemonėmis, kiemsargiams reikalingas darbo inventorius.
Mokyklose kiekvieną dieną klega šimtai vaikų, todėl nenuostabu, kad genda durų, spintų spynos, dūžta stiklai, lūžta baldai. Pagalbiniai darbuotojai turi būti aprūpinti darbo įrankiais ir priemonėmis, kad galėtų juos sutaisyti. Mokiniai judrūs ir gyvybingi, todėl gali patirti traumų, o pirmai pagalbai suteikti reikalingos pirmosios pagalbos priemonės.
Pamokose mokytojai vis dar naudoja lentą, kreidą, o mokiniams reikalingi jų ūgį atitinkantys baldai. Mokyklose vyksta įvairi neformalaus švietimo veikla, kurios efektyvumas priklauso nuo materialaus aprūpinimo.
Kiekvienais mokslo metais mokyklos stengiasi savarankiškai atlikti didesnį ar mažesnį remontą, kuriam reikalingi dažai, statybinės medžiagos, elektros prekės (lemputės, jungikliai, laidai, kabeliai...) ir kitos priemonės. Bankai informavo, kad nuo spalio mėn. bus pradėtas imti mokestis už pinigų pervedimus. Deja, tam finansavimas net nėra numatytas.
Vilniaus miesto mokyklų vadovai šiandien su nerimu žvelgia į įstaigų ištuštėjusias sąmatas ir neapmokėtas paslaugų ar prekių sąskaitas, o mokyklas aptarnaujančios įstaigos grasina teismais.
Norisi tikėtis, kad už švietimą atsakingi Vilniaus miesto politikai atsakingai įvertins situaciją, o pagalbos prašymas neliks lyg šauksmas tyruose. Kitokiu atveju, visų gėlių parduotuvėse esančių pinigų medžių gali ir neužtekti.
