A. Kontrimienė: Baubai, kurie skurdina visuomenę

Mes daug kalbame apie patyčias mokyklose, apie savižudybes, apie karus keliuose ir žūstančius žmones, apie smurtą artimoje aplinkoje ir daugelį kitų visuomenę kankinančių reiškinių. Visi puikiai mokame pasišaipyti iš savęs, kad lietuviai būna patenkinti tik tada, kai dega kaimyno tvartas. Pasišaipome ir gyvename toliau. Tačiau kurdami mitus, stereotipus ir baubus ne visada susimąstome, kad tai gali stabdyti mokslo pažangą, užkirsti kelius efektyviau kovoti su negatyviais procesais. 

Mūsų tautiečiai, neabejoju, tikrai žino, kurios šalies sotinė yra Stambulas. Turkijos kurortus pamėgę lietuviai, tikėtina, yra atkreipę dėmesį į šios šalies pavadinimą. Daugelis, ko gero, visgi nežino, kad 2011 m. gegužės 11 d. Europos Tarybos Ministrų taryba būtent Stambule priėmė Konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo. 2013-2015 m. prie jos prisijungė penkiolika kitų šalių (Albanija, Andora, Austrija, Bosnija ir Hercegovina, Danija, Prancūzija, Italija, Malta, Monakas, Juodkalnija, Portugalija, Serbija, Slovėnija, Ispanija, Švedija). Konvencija įsigaliojo nuo 2014 m rugpjūčio 1 d.

Mūsų šalis vis dar nesiryžta to padaryti, nes taip vadinamoji Stambulo konvencija mūsų šalyje pavirto... baubu. Žiniasklaidoje pasipylė gąsdinimai, neva šią konvenciją priėmusios net 15 valstybių įteisina transseksualizmą, t.y. lyties keitimo operacijas. Štai ir puiki dirva sužibėti tradicinės šeimos gynėjams, puiki proga sukurti naują baubą. Vietoj diskusijos visuomenėje vėl kuriamos prielaidos naujoms violetinėms revoliucijoms? 

Lietuvoje aktyviai su smurto aukomis dirbančios nevyriausybinės moterų organizacijos ragina Seimą ratifikuoti Stambulo konvenciją, kurios įgyvendinimas padėtų išsaugoti daugybės moterų gyvybes, bet šių organizacijų atstovėms labai sunku sugriauti mitus ir įrodyti visuomenei, kad ši konvencija yra sudėtinė Europos Tarybos priemonių dalis skirta kovai su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje bei Europos Tarybos narių teisinių sistemų harmonizavimui. Ja siekiama, kad smurtas prieš moteris ir smurtas artimoje aplinkoje būtų vienodai suvokiamas, o smurto aukos gautų vienodą apsaugą visose Europos Tarybos valstybėse narėse. Konvencija siekiama užtikrinti smurto prevenciją, nukentėjusiųjų apsaugą ir užkirsti kelią nusikaltėlių nebaudžiamumui. 

Ar kurdami baubus, gąsdindami visuomenę lengva ranka neužkertame kelio mokslo pažangai? Ar niekaip negalime išmokti kultūringai diskutuoti, kalbėdami ne emocijų, o argumentų ir faktų kalba? Gal dėl tos pačios priežasties Lietuvos nevaisingos šeimos ir toliau laukia valstybės pagalbos, nes Seime neužtenka politinės valios priimti pagalbinio apvaisinimo įstatymo, o pinigai tokiai valstybės pagalbai vaikų negalinčioms susilaukti šeimoms Sveikatos apsaugos ministerijoje jau yra numatyti.

Tenka apgailestauti, bet baubų kūrimas gali būti parankus jų kūrėjams, nes tokioje politinėje atmosferoje galima priimti ir abortų draudimo įstatymą, nepaisant to, kad 86 proc. visuomenės tam nepritaria ir turi aiškią poziciją, kad tai turi būti moters apsisprendimas.

Buvo kažkada populiarus filmas apie mitų griovėjus... Ir mūsų šalyje jie labai praverstų, nes labai reikėtų sunaikinti ne vieną mitą, ir ne vieną baubą. Visuomenė būtų sveikesnė. 

Auksė Kontrimienė

LSDMS pirmininkės pavaduotoja