Renginiai ir naujienos

Joga vadinama dievišku gyvenimo mokslu, kuris atsiskleidė senovės indų išminčiams meditacijų metu.Tai kūno ir dvasios harmonija, nutiesianti kelią į sveikesnį, laimingesnį ir taikesnį gyvenimą, kurio taip stinga šiuolaikinėje visuomenėje.
 LSDMS Moterų klubas, vadovaujamas Vidos Rekešienės, spalio 10 dieną lankėsi Jurbarko sporto klubo ,,Pantera‘‘ organizuojamuose jogos užsiėmimuose. Jogos pratimų moteris mokė jogos instruktorė Aušra Smirnovienė.
Užsiėmimo metu klubo narės susipažino su pagrindiniais jogos principais: tinkamais pratimais moterims, taisyklingu kvėpavimu, tinkama mityba, pozityviu mąstymu ir meditacija. Moterys sužinojo, jog joga - tai ne tik kūno mankštinimas, bet ir dvasinis tobulėjimas, turintis įtakos tiek bendraujant su aplinkiniais, tiek norint geriau pažinti save.

Renata Matuzienė

Tarptautinė grožio diena švenčiama nuo 1995 metų rugsėjo 9 dieną Tarptautinio estetikos ir kosmetologijos komiteto SEDESKO iniciatyva, taip išaukštinant kosmetologijos galią.  Būtent šia proga LSDMS Jurbarko rajono Moterų klubas,vadovaujamas Vidos Rekešienės, lankėsi LK Grožio salone Viešvilėje.
Šis Ligitos ir Kęstučio Kuniauskų įkurtas grožio salonas sužavėjo Moterų klubo nares savo prabangumu, neįprasta estetika, antikvariniais baldais, klasikos ir modernizmo stilių sinteze. Moterų grožiu pasirūpino šio salono kirpėjos bei kosmetologė. Kęstutis ir Ligita nuoširdžiai papasakojo apie savo verslo planus, naujus sumanymus Viešvilėje, puoselėjant fizinį grožį, suteikiant žmonėms dvasinę atgaivą.
Moterų  klubas ir spalio mėnesį numato aktyvinti  moterų socialinį, kultūrinį gyvenimą, skatinti rūpintis savo sveikata, fiziniu bei dvasiniu grožiu.

Renata Matuzienė

Lietuvos socialdemokratės palaiko  Lietuvos moterų ir žmogaus teisių gynimo organizacijų kreipimąsi į Seimo Pirmininkę Loretą Graužinienę, kuriuo prašoma sugrąžinti į Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą draudimą priekabiauti dėl lyties darbe. Šią nuostatą iš įstatymo 2014 m. liepos 15 d. Seimas išbraukė.
Pataisą pateikęs konservatorius Rimantas Jonas Dagys klaidino Seimo narius, įrodinėdamas, jog Europos Sąjungos direktyvos nenumato priekabiavimo dėl lyties draudimo, nors priekabiavimą dėl lyties aiškiai draudžia Europos Sąjungos direktyva 2006/54/EB. Šios direktyvos 26 straipsnis nurodo, kad valstybės narės turi imtis veiksmingų priemonių ir užkirsti kelią visoms diskriminacijos dėl lyties formoms, ypač priekabiavimui bei seksualiniam priekabiavimui darbe, siekiant įsidarbinti ar įgyti profesinį išsilavinimą, ar būti paaukštintam pareigose.

Į LSDP Ignalinos skyriaus būstinę paprastai renkamės kartą per mėnesį aptarti įvairių politinės veiklos aktualijų. Kaskart įeidama į pastatą stebėdavau šalia esantį plotą ir pagalvodavau – kokia puiki pieva su nuostabia avanscena ir ją rėminančia išlakia obelimi bei aklina eglių siena... Tai tiesiog gamtos ir žmogaus rankomis sukurtas šedevras taip ir masinantis ją panaudoti ir dar pilniau pademonstruoti jos estetiką... Nuo pat pavasario, nuo obels žydėjimo pradėjau galvoti, kokia gi šventė būtų tinkamiausia šiai erdvei. Ryškėjantys obels vaisiai skatino galvoti apie derlių...
Matyt visai dėsningai mintys apsistojo ties jaunos ir senos duonos susitikimo švente – Oninėmis. Juo labiau, kad man skyriaus žmonės patikėjo vadovauti moterų klubui ir kultūros švietimo darbuotojų grupei: tai pajėgos, kuriomis gali pasitikėti, kurios daugiau ar mažiau išmano kultūrinio darbo specifiką, kurios atsakingai vykdo patikėtas užduotis. Kita vertus, javapjūtėje svarbiausia buvo moteris – žemdirbystės išradėja ir jos plėtotoja, seniausių agrarinių apeigų kūrėja ir atlikėja. Jai mūsų protėviai turi būti dėkingi, kad atsiradus žemdirbystei, visų tuomet gyvenusiųjų gyvenimo kokybė tapo ne taip priklausoma nuo stichijos. Kintanti pasaulėžiūra iškėlė moters vaidmenį bendruomenėje, kūrėsi pramotės kultas, savita pasaulėjauta, moteriškosios lyties dievybės. Moteris buvo ne tik javų augintoja, bet ir duonos kepėja. Ji kūrė įvairias sudėtingas duonos garbinimo apeigas, kurios buvo atliekamos per kalendorines šventes. Rugius, tradiciškai, pradėdavo pjauti šeimininkė. Ilgus amžius nuimant derlių, moteris buvo svarbesnis asmuo negu vyras. Tik tuomet kai pjautuvą išstūmė dalgis, pagrindine darbo jėga tapo vyrai. Taip, kad ieškant „idėjinio pamato“ šventei vietos joje atsirado visiems.