• Svarbiausia – žmogus!
    • Svarbiausia – žmogus!
    • Svarbiausia – žmogus!

Socialiniai tinklai

Paieška

Lankomumo statistika

Šiandien37
Vakar496
Šią savaitę1129
Šį mėnesį4199
Viso1082931

Dabar svetainėje 204 svečiai ir narių nėra



Renginiai ir naujienos

Lilija Petraitienė: „Galių sugriauti Klaipėdos liberalų bastioną pakaks!“

Mieli „Socialdemokrato“ skaitytojai, tęsiame pažintį su mūsų bičiuliais, gyvenančiais įvairiuose Lietuvos regionuose. Šiame numeryje kalbiname LSDP Klaipėdos miesto skyriaus pirmininkę Liliją Petraitienę.
Kiek metų esate LSDP narė? Kaip klostėsi Jūsų, kaip politikės, biografija?
Gyvenime viską pasiekiau tik atkakliu darbu. Visuose darbuose, kur dirbau, teko praeiti visas karjeros pakopas. Dažnai pajuokauju, kad „esu savo gyvenimo kalvis, o ne sėkmės džentelmenas“. Socialdemokratų partijos Klaipėdos skyriaus pirmininke buvau išrinkta po 20 darbo partijoje metų, praėjau visas pakopas, pradedant nuo atsakingosios sekretorės. Pernai buvau išrinkta skyriaus pirmininke antrai kadencijai.
Politinį krikštą patyriau dalyvaudama pirmojo nepriklausomybę atgavusios Lietuvos prezidento Algirdo Mykolo Brazausko rinkimų kampanijoje. Buvau tik įstojusi į partiją, patekau į patį rinkimų sūkurį. Tada būti kairiuoju buvo iššūkis. Mūsų bičiuliai, dirbdami rinkimų komisijose, patirdavo tiesioginę dešiniųjų agresiją. Buvau šokiruota, kai suskaičiavus rinkėjų balsus ir aiškia pesvara laimėjus A.M.Brazauskui, rinkimų komisijos pirmininkė, inteligentė, mokslų daktarė pradėjo tokiais keiksmažodžiais keiktis, kokių net iš savo kaimo girtuoklių negirdėjau…

Tad politikoje aš – nesu naujokė. Manau, kad esu ten, kur turiu būti. Politika suteikia man galimybę išreikšti save ir padėti kitiems. Giminės paveldas – įgimtas teisingumo pojūtis, atjauta žmogui. Be atjautos, meilės žmogui politikoje neįmanoma. Žmonės jaučia, ar tu – nuoširdus, ar dėvi kaukę.
Esu dėkinga likimui, kad atvedė mane į Klaipėdą. Čia subrendau kaip asmenybė. Dėkoju savo pirmo internacionalinio darbo kolektyvo žmonėms, vadovams,  užauginusiems man, jaunai ir nedrąsiai, sparnus. Ten buvo starto pradžia…
Pirmas pasiekimas politikoje – 1995 m. savivaldybių rinkimuose buvau išrinkta Klaipėdos miesto tarybos nare, sėkmingai dirbau Nekilnojamojo turto komitete, buvau opozicinės frakcijos seniūnė.
2011 m. vasario 27 d.  antrą kartą buvau išrinkta Klaipėdos savivaldybės tarybos nare. Aktyviai dirbu Savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komitete bei Bendruomenės sveikatos taryboje. Esu smulkaus ir vidutinio verslo tarybos narė. Sudėtinga dirbti opozicijoje, bet gebu padėti klaipėdiečiams. Pagrindinis mano ginklas – viešumas. Tai pati veiksmingiausia priemonė. Maloniai nustebina, kai miestiečiai mane  susiranda ir patiki jiems rūpimus klausimus. Visada stengiuosi padėti ir daugelį iškilusių problemų pavyksta išspręsti. Mano, kaip politikės, įvertinimą liudija ir tai, kad 2013-aisiais patekau į „Metų klaipėdietės“ finalinį septintuką. Mūsų mieste, keletą dešimtmečių valdomame liberalų, tai didžiulis proveržis.

Kaip į Jūsų narystę LSDP žiūri artimieji? Gal ir jie dalyvauja partijos veikloje?
Jie juokauja, kad aš „ištekėjusi“ už partijos. Jaunėlis sūnus Robertas, kai buvo pradinukas, ir visa jo klasė ateidavo man į talką dalinant lakstinukus mieste. Sūnūs užaugo socialdemokratinėje terpėje, todėl ir balsuoja, ir agituoja. Jie didžiuojasi manimi ir stebisi, iš kur turiu tiek stiprybės pakilti po pralaimėjimų ir vėl su užsidegimu dirbti. Vyresnėlis Valdas stebisi: „Mama, Tu kaip paukštis Feniksas vis iš pelenų pakyli!“ Formaliai jie nėra partijos nariai, bet jie – mano palaikymo komanda.

Kokios skyriaus, kuriam vadovaujate, realijos?
Šiandien galiu drąsiai sakyti – geros. Išbridome iš tarpusavio kovų, intrigų liūno, išsikristalizavome. Į skyrių atėjo daug jaunų, brandžių žmonių, kurie neturi praeities nuoskaudų. Jie vertina kitus pagal gebėjimus, o ne vien pagal užimamą socialinę padėtį ar turto cenzą.
Skyrius konsolidavosi, susiformavo komanda, tapo įdomu dirbti. Svarbiausia, visi pajutome, kad turime galių sugriauti Klaipėdos liberalų bastioną. Uostamiestis jų Meka, deja, jau du dešimtmečius.  Mums, socialdemokratas, būtina sugriauti tą mitą klaipėdiečių sąmonėje ir pasiekti gerus rezultatus artėjančiuose savivaldos rinkimuose.
Kiek narių Jūsų skyriuje? Koks vyrų ir moterų santykis? Ar nestokojate žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą? Ar esama jaunimo?
Narių yra daug – 898, dalis jų – tik „skaičiai sąraše“. Tai žmonės, kurie papildė mūsų gretas skyriaus vidinių kovų metu. Jie nėra aktyvūs, bet jie balsuoja už mus rinkimuose, moka nario mokestį. Dalį narių praradome dėl emigracijos. Mano galva, skyriaus darbo kokybę lemia ne narių skaičius, bet jų aktyvumas, sąmoningumas.
Vyrų skyriuje yra daugiau, bet aktyviausios – moterys. Džiugu, kad pastaruosius dvejus metus padaugėjo žmonių, kurie partiją susirandą ir ateina patys. Tai patys sąmoningiausi bei aktyviausi bičiuliai: ateina ir sako: „norime stoti į socialdemokratų partiją, atėjo laikas tapti aktyviais piliečiais“.
Mūsų skyriuje dominuoja bičiuliai, turintys aukštąjį išsilavinimą, nes Klaipėda –didmiestis, uostamiestis.
Jaunimas susiburia, užauga, politiškai subręsta ir išskrenda iš gimtojo miesto. Buvę mūsų jaunimo sąjungos vadovai dabar tapo ministrų patarėjais! Šiandien, kaip tvirtai tikiu, jau auginame naują būsimų žymių politikų kartą.

Kaip organizuojate skyriaus veiklą? Ar lengva rasti ryšį su Klaipėdos bendruomene?
Skyriaus pagrindą sudaro partinės grupės, jos skiriasi dydžiu ir veiklos tradicijomis. Čia dar yra neišnaudoto potencialo, reikia ir pokyčių, ir ambicingų lyderių. Gebantis suburti žmones ir juos uždegti lyderis yra sėkmingos veiklos garantas. Komunikacijos formas išnaudojame visas, pagal amžiaus ir pomėgių grupes – taip pat. Tai ir el. paštas, žinutės, mūsų internetinė svetainė www.lsdpklaipeda.lt, kurios lankomumas auga geometrine progresija, telefono skambučiai. Pastaruoju metu buriasi neformalios grupės pagal laisvalaiko pomėgius, net rinkimų strateguotojai ar net skyriaus įvaizdžio kūrėjai susibūrė.

Vykdome įvairiausias akcijas, dauguma jų – tradicinės: Gegužės 1-osios paminėjimas, Vasario 16-osios eitynės, Kovo 8-osios minėjimas, Užgavėnės, miesto parkuose vaikams skirtos šventės, partijos sąskrydžiai ir t. t. Bet rasti ryšį su miestiečiais nėra lengva. Juos raudona spalva erzina lyg bulius, netrūksta manančių, jog tai komunizmo reliktas, nes čia – „liberalusis miestas“ (taip įkalta į sąmonę). Mūsų akademinės bendruomenės tylėjimas padarė didelę žalą. Jie bijojo kairiosios minties, o liberalai universitete, kolegijose skelbė liberalizmo idėjas, rengė džiazo festivalius ir būrė jaunus žmones. Taip užaugo jų rinkėjų karta. Mums dabar reikia savo rinkėjus susigrąžinti. Užduotis gana sunki.
Šiemet organizavome naują Kovo 11-osios akciją, siekėme užmegzti ryšį su švietimo bendruomenėmis. Pakvietėme dalyvauti piešinių konkurse-parodoje visas ugdymo įstaigas. Kovo 11-ąją piešiniai buvo iškabinti ant virvių senamiestyje. Surinkome 3 455 vaikų ir mokinių piešinius. Pakvietėme visus miestiečius aplankyti originaliąją parodą.
Kas mane pribloškė? Kai mokytojai skambindavo dėl piešinių pristatymo, mes prisistatydavome kaip Klaipėdos socialdemokratai, aiškindavome, kad piešinius reikia atvežti į socialdemokratų būstinę… Kartais stodavo mirtina tyla… Atvykę atsargiai praverdavo būstinės duris… Tikimės, kad pavyks įveikti nepasitikėjimo ir sąstingio ledus.

Kokios Klaipėdoje didžiausios socialinės ir ekonominės problemos?
Miestas tirpsta: gyventojų sumažėjo nuo 210 000 iki 158 540… Turistai klausia gidų, kur žmonės?.. Senamiestis miręs, vakare nesutiksi žmonių. Smulkusis ir vidutinis verslas merdėja (turgavietės ištuštėjusios), gyvas tik „Akropolis“. Miesto ekonomiką gelbsti uostas. Nėra laisvalaiko pramogų ir kitokių traukos centrų, vyrauja bedarbystė. Lėčiausiai respublikoje vyksta namų renovacija.
Kaip politinė partija mieste esame opozicijoje, todėl neturime ir svarių svertų įtakoti šių problemų sprendimą. Bet nesame ir nuošalyje.
Ko paklaustumėte savo kolegos ir palinkėtumėte jam, dirbančiam kitame Lietuvos pakraštyje?
Paklausčiau, kur slypi jo sėkmės paslaptis? Kaip jis pelnė žmonių pasitikėjimą? Kaip jam sekasi suburti bičiulius bendram tikslui? Visada įdomu ir naudinga pasidalinti patirtimi, pasisemti naujų idėjų ir pasimokyti.
Palinkėčiau stiprybės, bičiulių palaikymo, bendruomenės pasitikėjimo ir sutelkto bendražygių komandinio darbo.

Laikraštis “Socialdemokratas”

 

 

 

TOP