Renginiai ir naujienos

Visuomenės pažanga ir moterų teisės

http://lh3.ggpht.com/-uH-hJDxc-o0/Un6Ufn7ycpI/AAAAAAAAB5E/KdsXVoXa4jE/s640/1452412_702364886441517_916730132_n.jpgŠiandieniniame pasaulyje vykstanti pažanga neretai sulyginama su nuolatinio ekonomikos augimo kylančia kreive, tuo pat metu tarsi atsiribojant nuo dabartinių žmonijos atstovų – vyrų ir moterų - žmogiškųjų teisių, socialinio teisingumo svertų, gyvenimo kokybės. O juk dėl jų įtakos keičiasi mūsų požiūris į visuomenės pažangą kaip į demokratijos saitais ar galios santykiais grįstų sąveikų visumą. Apie tai ir kitus moterims aktualius klausimus kalbėta Lietuvos neseniai įvykusioje socialdemokračių moterų sąjungos seminare –diskusijoje su humanitarinių mokslų daktare, Lygių galimybių plėtros centro projektų vadove Margarita Jankauskaite tema ,,Visuomenės pažanga? Žvilgsnis iš moterų teisių perspektyvos'' .

Galimybės dar nevienodos

Palyginkime žmonių teises Afrikoj ir Lietuvoje, ar tikrai jos yra pažeidžiamos? Akivaizdu, kad kol kas ne visi vienodai galime pasinaudoti ekonomine gerove, prabangaus ar pasiturinčio gyvenimo vaisiais. O kaip yra su žmogaus teisėms vyrų ir moterų pasaulyje, Lietuvoje?

Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje niekas neriboja interneto prieigų, neizoliuoja Nobelio premijos laureatų nuo žiniasklaidos, nėra ir griaunamų vargšų kvartalų, kurių vietoje kiltų megapoliai.

Visuotinė žmogaus teisių konvencija parašyta abstrakčia kalba, nusakant tik pagrindinius principus, kurių ne visada ir ne visose šalyse laikomasi. Teisiniai aktai ne visada gali numatyti visus atvejus, dėl kurių negalima diskriminuoti asmenų, ypač moterų, jiems įsidarbinant. Pavyzdžiui, moteris sveika, išsilavinusi, bet išvaizda –nerespektabili. Ir darbo ji negauna, o apskusti darbdavio dėl to praktiškai neįmanoma. negalima.

Klausimų kol kas daugiau negu atsakymų

Dažniausiai pasaulyje yra pažeidžiamos dviejų visuomenės atstovų -emigrantų ir homoseksualų teisės. Tokių tendencijų pastebima ir Lietuvoje.

Seminaro metu pranešėja ir Lietuvos socialdemokračių moterų sąjungos Kauno klubo narės kėlė klausimus, ar būdami tokie patys Lietuvos piliečiai moterys ir vyrai gyvena toje pačioje visuomenėje? Kokia ji - moderni, ar dar ne moderni? Kodėl mums, socialdemokratams, taip svarbus žmogus plačiąja šios sąvokos prasme? Kaip mūsų ekonominėje ir socialinėje aplinkoje pasireiškia racionalizmas ?

Ar mes reflektyviai peržiūrime turimas ir įgyjamas žinias ir argumentus, kuriais grindžiame vienus ar kitus savo ir greta esančiųjų sprendimus?

Ar tam mums užtenka taikyti veidrodinį principą, ar tenka peržiūrėti tai ,naujai pažvelgus į iškylančius klausimus ir kliūtis esamoms problemoms spręsti per lyčių prizmę ( gender glasses)?

Darbas, už kurį moterims nemokama

Šiandien Lietuvoje mes gyvename demokratiškoje visuomenėje, modernioje šalyje. O kaip tada skurdo rizikos veiksnys, kuris tarp moterų du kartus didesnis, nei vyrų, dažnai darantis įtaką daugelio mūsų Lietuvos šeimų ir vienišų asmenų kasdienybei? Mūsų dabarties visuomenėje laisvai samdomas darbas ypač glaudžiai susijęs su nemokamu globos darbu, kurį moterys atlieka grįžusios iš darbo namo, kuris kartais sudaro gana didelę to paties samdomo darbo dalį, tik už jį moterims, dirbančioms savo namuose, savo šeimose, niekas nieko nemoka?

Daugelyje pasaulio šalių valstybės monopolio prievarta glaudžiai persipina su lytiniu, etniniu smurtu prieš moteris, dažnai pasitaikančiu ir Lietuvoje. Tik 2 metai, kai Lietuvoje įsigaliojo įstatymas, smerkiantis smurtą ir ginantis nukentėjusiųjų moterų ir vaikų teises. Bet ar visuose miesteliuose ir miestuose jis taikomas praktikoje? Lieka dar daug neatsakytų klausimų ir neapibrėžtų situacijų.

Trūksta ir pačių solidarumo

Tik 9 pasaulio šalyse 40 proc. moterų renkamos į šalių parlamentus ir kitas valdymo institucijas. Visose kitose valstybėse į aukščiausias valdymo institucijas moterų išrenkama vos apie 19 proc. Moterų rinkimų teisės ir dalyvavimas rinkimuose yra garantuojamas rinkimų įstatymu, tačiau ši demokratija ne visada gyvuoja praktiškai, nes dar nėra sukurtos, abiems lytims priimtinos sistemos, kad visi, vyrai ir moterys, vienodomis teisėmis galėtų įsijungti į sprendimų priėmimą visuose valstybės valdymo lygiuose.

Pabandykime praktiškai atsakyti į klausimą: ar Lietuvoje visuomenės pažanga yra neutrali lyčių požiūriu? Šiandieninis ekonomikos virsmas, visuomenės ekonominiai ir socialiniai pokyčiai iškelia daug klausimų, į kuriuos atsakymus rasti ne taip lengva.

Darbdaviai, priimdami į darbą nujus darbuotojus, nesivaržo priminti, kad jaunos moterys neitų dekretinių atostogų, nes jų grįžimo garantijos į darbo vietą bus apribotos. Trūksta ir pačių moterų solidarumo. Dažniausiai jis deklaruojamas tik žodžiais, nes rinkimuose moterys visgi dažniau balsuoja už vyrus. Moterų kvotomis rinkimų kandidatų sąrašuose kol kas gali pasigirti vienintelė socialdemokratų partija, bet ir tai dar neužtikrina pakankamo moterų skaičiaus renkamose politinėse pozicijose.

I.Katiliūtė-Schvarz

Daugiau nuotraukų rasite čia.