• Svarbiausia – žmogus!
    • Svarbiausia – žmogus!
    • Svarbiausia – žmogus!

Socialiniai tinklai

Paieška

Lankomumo statistika

Šiandien140
Vakar268
Šią savaitę2488
Šį mėnesį6571
Viso283824

Dabar svetainėje 22 svečiai (-ių) ir narių nėra



Renginiai ir naujienos

Spausdinti

Spalio 15-16 d. vyko Europos Vadovų Tarybos susitikimas dėl migracijos

2015 m. rugsėjo 21 d. minėjome Tarptautinę Taikos Dieną. Pasaulyje nesiliaujantys karai ir konfliktai ragina iš naujo apibrėžti tvarią taiką ne tik kaip karo nebuvimą, bet ir kaip žmonių saugumą, teisingumą ir lygybę. Europa susiduria su kitose pasaulio šalyse vykstančio karo ir konfliktų pasekmėmis ir privalo veikti ne tik reaguodama į Europos šalis pasiekiančių pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų situaciją, bet visoje planetoje skatindama tikrą taiką ir saugumą visiems.

Šiais metais minime Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo 15 metų sukaktį. Rezoliucijoje pabrėžiama, kad svarbu įtraukti moteris į taikos derybas, atstatymą po konflikto, nusiginklavimą, humanitarinės pagalbos teikimą ir taikos palaikymą. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad konfliktų metu vis dažniau pažeidžiamos moterų teisės – moterys ir mergaitės patiria visokeriopą smurtą, o žaginimas tapo karo įrankiu.

Spausdinti

2015-10-29 Vilnius. 2015 m. spalio 23–27 dienomis Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narė Birutė Vėsaitė Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje buvo akredituota stebėti Ukrainos vietos savivaldos rinkimus Odesoje (Ukraina). 

„Savivaldos rinkimus Ukrainoje stebėjo beveik visų Ukrainos politinių partijų atstovai, taip pat – nors ir ne daug, nevyriausybinės organizacijos. Tvirtinti, kad rinkimai Odesoje vyko skaidriai, negalima. Rinkimų išvakarėse rinkėjai buvo papirkinėjami kvietimais į Odesos operą, maisto paketais su alkoholiu ir pagrindiniais maisto produktais, grynaisiais pinigais. Galima sakyti, kad kandidatai į vietos deputatus naudojasi ukrainiečių skurdu, ypač turint galvoje artėjančią sunkią žiemą, kurios žmonės laukia su nerimu“, – teigia B. Vėsaitė. 

Spausdinti

Po ilgų LSDP Moterų sąjungos darbo metų pasiekėme lygių moterų ir vyrų galimybių LSDP statuto 53 straipsnyje:

„...Visuose renkamuose partijos organuose bei dalyvaujančių rinkimuose kandidatų sąrašuose vienos lyties atstovų skaičius negali viršyti 60 %. Rinkimų sąrašuose kandidatai išdėstomi taip, kad kiekviename penketuke nebūtų daugiau kaip 3 vienos lyties atstovai,...“

Vieni rinkimai keičia kitus, artėja Seimo rinkimai, taigi pažiūrėkime, kaip ši statuto norma įgyvendinama praktikoje, remdamiesi neseniai įvykusių rinkimų į savivaldybių tarybas bei rinkimuose į partijos valdymo organus 33-iame LSDP suvažiavime.

Spausdinti

Lietuvos Seimo rinkimų jau 2016 metais laukia neišvengiamos permainos.

Remiantis naujausiu Konstitucinio Teismo (KT) sprendimu, reikia keisti vienmandačių rinkimų apygardų ribas. Prasidėjo rimtesnės diskusijos dėl proporcinės rinkimų sistemos. Seimo darbotvarkėje – elektroninis balsavimas. Tačiau sprendimai neturi būti skuboti, o gerai apgalvoti. Spalio 20 d. Konstitucinis Teismas savo nutarime pripažino, „kad Seimo rinkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostata „Rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus“ tiek, kiek pagal ją leidžiamas iki 20 proc. rinkėjų vienmandatėje rinkimų apygardoje skaičiaus nuokrypis nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, prieštarauja Konstitucijai“.

Spausdinti

Gyvenimo ratas politikoje primena amžinąjį variklį. Vieni rinkimai keičia kitus, o su jais prisimenamos ir amžinos kaip gyvenimas problemos – tai Seimo narių skaičius per didelis, tai Lietuvoje per daug laisvadienių...

Periodiškai ir jau dėsningai pasigirsta tautinių mažumų, o tiksliau, lenkų nepasitenkinimas Lietuvos bendra švietimo politika. Šūksnių periodiškumas ir šį kartą dėsningas artėjantiems rinkimams. Gana švaistytis kaltinimais, neva Lietuvos Vyriausybė skriaudžia tautinių bendrijų mokyklas – skiria mažesnį finansavimą nei lietuviškoms mokykloms. Vyriausybė ėmėsi išsamios mokyklų finansavimo analizės, kuri ir atskleidžia tikslų, faktišką vaizdą. Iš Švietimo ir mokslo ministerijos leidinių bei atliktos analizės aiškiai matyti, kad tautinių bendrijų mokyklų ir moksleivių padėtis kai kuriais atvejais yra net geresnė negu lietuvių.

Paanalizuokime drauge. Vidutinė vienam mokiniui tenkanti mokinio krepšelio lėšų suma šalyje 2014 metais buvo 1 604,3 euro metams.

TOP