• Svarbiausia – žmogus!
    • Svarbiausia – žmogus!
    • Svarbiausia – žmogus!

Socialiniai tinklai

Paieška

Lankomumo statistika

Šiandien81
Vakar463
Šią savaitę928
Šį mėnesį10701
Viso332867

Dabar svetainėje 31 svečiai (-ių) ir narių nėra



Renginiai ir naujienos

Spausdinti

Laisvė, lygios galimybės, socialinis teisingumas bei solidarumas – socialdemokračių moterų politinės veiklos vertybinės gairės. Lyčių lygybė yra siejama su lygių galimybių užtikrinimu moterims ir vyrams veikti viešojo ir privataus gyvenimo sferose. Istoriškai susiklostęs stereotipinis mąstymas ir patriarchalinės nuostatos lėmė tai, kad visuomenėje vis dar pastebima diskriminacijos apraiškų lyčių pagrindu: moterų ir vyrų atlyginimų, pensijų disproporcija, nelygios galimybės įsidarbinant, menkesnis moterų dalyvavimas, priimant sprendimus. Lyčių lygybės problemos yra akcentuojamos Europos Sąjungoje;  strategijoje „Europa 2020” lyčių lygybė įvardijama kaip vienas iš būtinų veiksnių, siekiant užtikrinti vieno iš trijų svarbiausių strategijos prioritetų – integracinio augimo – įgyvendinimą.  Tačiau mūsų šalies politinėje darbotvarkėje ši tema vis dar lieka paraštėje.  

Lietuvos socialdemokračių moterų sąjunga, solidarizuodamasi su Europos socialistėmis, nori atkreipti dėmesį į tai, kad moterys vis dar gauna nevienodą darbo užmokestį už tą patį darbą, o tai sąlygoja ir būsimos pensijos dydį. Statistikos departamentas skelbia, jog 2017 metais Lietuvoje vyrai uždirbo 13,4 proc. daugiau nei moterys. Lyginant su ankstesniu laikotarpiu skirtumas sumažėjo, tačiau neapsigaukime. Užmokesčio skirtumas vis dar yra labai didelis ir iš esmės didžiąją dalį užmokesčio skirtumo sumažėjimo faktiškai lėmė sumažėjęs vyrų darbo užmokestis, o ne padidėjęs moterų darbo užmokestis.

Spausdinti

Kviečiame 2018 m. balandžio 7 d. 10 val. Joniškio Raudonojoje sinagogoje, adresu Miesto a. 4 a, Joniškyje dalyvauti Šiaulių apskrities moterų LSDMS klubų konferencijoje - mokymuose "Moterų rinkimų teisėms – šimtmetis", paskaitą skaitys ir mokymus "Kaip atpažinti sisteminį smurtą artimoje aplinkoje ir kuo jis skiriasi nuo konflikto? ir kaip ugdyti visuomenės nepakantumą smurtautojams" ves Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė.

Šiaulių apskrities LSDMS klubų veiklos ataskaitos.

Joniškio moterų socialdemokračių klubas, šiais metais švenčiantis 15 metų veiklos gimtadienį.

Spausdinti

Juodasis Penktadienis/Black Friday: Penktadienį renkamės prie Lenkijos ambasados Vilniuje palaikyti Lenkijos moterų pasipriešinimą prieš abortų visišką uždraudimą.

Atsiliepdamos į Lenkijos aktyvisčių kvietimą solidarizuotis pasipriešinimui dėl dar vieno abortų draudimo, kuris gali būti priimtas šią savaitę, organizuojame protestą prie Lenkijos ambasados. Lietuvoje, pavasario sesijoje, gali būti inicijuojamas analogiškas draudimas, todėl kaip niekada turime susitelkti, parodyti palaikymą kaimynėms bei duoti signalą, jog nesitaikstysime su pažeminimu ir moterų suredukavimu iki reprodukcinės funkcijos.

Spausdinti

LSDMS Kupiškio klubo pirmininkė Vilma Mažeikienė ir klubo narės  norėdamos ugdyti kuo didesnį visuomenės nepakantumą smurtui, kad visuomenė gebėtų atpažinti smurto apraiškas ir padėti smurto aukoms, šeštadienio popietę kvietė miesto gyventojus į paskaitą.

Ne vienas mano, kad smurtas būna tik fizinis. Jis gali reikštis įvairiomis formomis ir prasideda kur kas anksčiau nei išryškėja mėlynės. Siekdamas daryti poveiki, smurtaujantis asmuo naudoja įvairias galios ir kontrolės strategijas.

Spausdinti

Aktyvėjanti moteris. Švento Rašto ištraukoje iš pirmojo Pauliaus laiško Timotiejui skaitome: „Aš neleidžiu, kad moteris mokytų nei kad vadovautų vyrui – ji tesilaiko tyliai.“ O kaip yra su moterimis įtvirtinant Lietuvos valstybingumą? XX a. pr. Lietuvos moterys darėsi vis aktyvesnės politiniame ir socialiniame gyvenime. Kas jas išjudino? Karai ir revoliucijos budino tautinę sąmonę. Didėjo noras išlikti pasaulio galingųjų kovose, o tai galėjo garantuoti tik išskirtinumas, gerbimas to, kas esi. Buvo siūlomi įvairūs įsiprasminimo būdai. XIX a., aktyvėjant Tautiniam sąjūdžiui, tuometinėje aukštuomenėje buvo keičiami požiūriai į lietuvybę, jos vertybių nešėjus. Simonui Daukantui – eigulio sūnui, romantikui, siekusiam sukurti kultūrinius pamatus moderniai lietuvių tautai - pavyko pakeisti Europoje nusistovėjusį požiūrį į miškingąją Lietuvą, kaip į barbarų prieglobstį. Pakeitęs miško, kaip barbarizmo židinio, įvaizdį į didybės, istorijos saugotojo simbolį, jis pakeitė ir moters, kaip dvasios saugotojos, dalyvaujančios procesuose, įvaizdį. Svarbiausias S. Daukanto uždavinys – ieškoti lietuvių tautos istorijos šaltinių, juos tyrinėti ir rašyti knygas savo tautai, ją šviesti ir kelti jos savigarbą, savo vertės suvokimą. Kelti vien vyrų savivertę jau – nebeišėjo, nes moterys mokėjo skaityti... Nutautėjusiuose bajoriškuose judėjimuose iškilo valstiečių – didžiosios tautos dalies, išlaikiusios identitetą – įtraukimas į tautos sampratą. Tautoje „atsirado“ ir veikianti visuomenės labui moteris... Jautrioms moterų sieloms buvo savas romantizuotos Lietuvos įvaizdis, pasąmoningai kūrė siekiamybes ir etaloninius gyvensenos modelius. Ir, kaip dažniausiai būna, užgniaužta jėga, susikaupusio moteriško noro mylėti ir ginti, noro veikti, dalyvauti banga kilo visu smarkumu.

TOP