• Svarbiausia – žmogus!
    • Svarbiausia – žmogus!
    • Svarbiausia – žmogus!

Socialiniai tinklai

Paieška

Lankomumo statistika

Šiandien143
Vakar310
Šią savaitę1382
Šį mėnesį8327
Viso195561

Dabar svetainėje 35 svečiai (-ių) ir narių nėra



Renginiai ir naujienos

Spausdinti

Lapkričio 18 d. įvyko Lietuvos socialdemokračių moterų sąjungos (LSDMS) Utenos klubo atkuriamasis susirinkimas. LSDMS Utenos klubo veikla atnaujinta pasitarus su LR Seimo nare Milda Petrauskiene.

Susirinkime buvo aptartos kandidatūros į klubo Tarybos narius (nutarta Tarybą rinkti iš 11 narių), kalbėta apie reglamento sudarymą. Klubo pirmininke patvirtinta Vida Stasiulionienė. Pirmininkė pristatė Lietuvos socialdemokračių moterų sąjungos įstatus, veiklos planą, kalbėta apie sritis, kurias kuruos tarybos narės (švietimas, kultūra, socialinė, vaikų ir šeimos bei kt.).

Spausdinti

Jeigu po savaitės vaikščiosite Vilniaus gatvėmis, tikrai pastebėsite purpurine spalva apšviestus sostinės pastatus, tiltus. Purpurine šviesa turėtų suspindėti ir Vyriausybės rūmai. Idėja apšviesti pastatus balta ir purpurine spalvomis po pasaulį pasklido 2013 metais. Tuomet idėja buvo įgyvendinta tiek tolimuose pasaulio kraštuose, tiek kaimyninėje Lenkijoje. 

Lapkričio 17-oji – Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena. Ir Lietuvoje ji minima vis garsiau. Neišnešiotų naujagimių tėvų organizacijos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje organizuoja įvairius renginius, atkreipdamos dėmesį į pačių mažiausių mūsų šalies piliečių problemas ir poreikius. 

Spausdinti

Spalio 15-16 d. vyko Europos Vadovų Tarybos susitikimas dėl migracijos

2015 m. rugsėjo 21 d. minėjome Tarptautinę Taikos Dieną. Pasaulyje nesiliaujantys karai ir konfliktai ragina iš naujo apibrėžti tvarią taiką ne tik kaip karo nebuvimą, bet ir kaip žmonių saugumą, teisingumą ir lygybę. Europa susiduria su kitose pasaulio šalyse vykstančio karo ir konfliktų pasekmėmis ir privalo veikti ne tik reaguodama į Europos šalis pasiekiančių pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų situaciją, bet visoje planetoje skatindama tikrą taiką ir saugumą visiems.

Šiais metais minime Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo 15 metų sukaktį. Rezoliucijoje pabrėžiama, kad svarbu įtraukti moteris į taikos derybas, atstatymą po konflikto, nusiginklavimą, humanitarinės pagalbos teikimą ir taikos palaikymą. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad konfliktų metu vis dažniau pažeidžiamos moterų teisės – moterys ir mergaitės patiria visokeriopą smurtą, o žaginimas tapo karo įrankiu.

Spausdinti

2015-10-29 Vilnius. 2015 m. spalio 23–27 dienomis Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narė Birutė Vėsaitė Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje buvo akredituota stebėti Ukrainos vietos savivaldos rinkimus Odesoje (Ukraina). 

„Savivaldos rinkimus Ukrainoje stebėjo beveik visų Ukrainos politinių partijų atstovai, taip pat – nors ir ne daug, nevyriausybinės organizacijos. Tvirtinti, kad rinkimai Odesoje vyko skaidriai, negalima. Rinkimų išvakarėse rinkėjai buvo papirkinėjami kvietimais į Odesos operą, maisto paketais su alkoholiu ir pagrindiniais maisto produktais, grynaisiais pinigais. Galima sakyti, kad kandidatai į vietos deputatus naudojasi ukrainiečių skurdu, ypač turint galvoje artėjančią sunkią žiemą, kurios žmonės laukia su nerimu“, – teigia B. Vėsaitė. 

Spausdinti

Po ilgų LSDP Moterų sąjungos darbo metų pasiekėme lygių moterų ir vyrų galimybių LSDP statuto 53 straipsnyje:

„...Visuose renkamuose partijos organuose bei dalyvaujančių rinkimuose kandidatų sąrašuose vienos lyties atstovų skaičius negali viršyti 60 %. Rinkimų sąrašuose kandidatai išdėstomi taip, kad kiekviename penketuke nebūtų daugiau kaip 3 vienos lyties atstovai,...“

Vieni rinkimai keičia kitus, artėja Seimo rinkimai, taigi pažiūrėkime, kaip ši statuto norma įgyvendinama praktikoje, remdamiesi neseniai įvykusių rinkimų į savivaldybių tarybas bei rinkimuose į partijos valdymo organus 33-iame LSDP suvažiavime.

Spausdinti

Lietuvos Seimo rinkimų jau 2016 metais laukia neišvengiamos permainos.

Remiantis naujausiu Konstitucinio Teismo (KT) sprendimu, reikia keisti vienmandačių rinkimų apygardų ribas. Prasidėjo rimtesnės diskusijos dėl proporcinės rinkimų sistemos. Seimo darbotvarkėje – elektroninis balsavimas. Tačiau sprendimai neturi būti skuboti, o gerai apgalvoti. Spalio 20 d. Konstitucinis Teismas savo nutarime pripažino, „kad Seimo rinkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostata „Rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus“ tiek, kiek pagal ją leidžiamas iki 20 proc. rinkėjų vienmandatėje rinkimų apygardoje skaičiaus nuokrypis nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, prieštarauja Konstitucijai“.

Spausdinti

Gyvenimo ratas politikoje primena amžinąjį variklį. Vieni rinkimai keičia kitus, o su jais prisimenamos ir amžinos kaip gyvenimas problemos – tai Seimo narių skaičius per didelis, tai Lietuvoje per daug laisvadienių...

Periodiškai ir jau dėsningai pasigirsta tautinių mažumų, o tiksliau, lenkų nepasitenkinimas Lietuvos bendra švietimo politika. Šūksnių periodiškumas ir šį kartą dėsningas artėjantiems rinkimams. Gana švaistytis kaltinimais, neva Lietuvos Vyriausybė skriaudžia tautinių bendrijų mokyklas – skiria mažesnį finansavimą nei lietuviškoms mokykloms. Vyriausybė ėmėsi išsamios mokyklų finansavimo analizės, kuri ir atskleidžia tikslų, faktišką vaizdą. Iš Švietimo ir mokslo ministerijos leidinių bei atliktos analizės aiškiai matyti, kad tautinių bendrijų mokyklų ir moksleivių padėtis kai kuriais atvejais yra net geresnė negu lietuvių.

Paanalizuokime drauge. Vidutinė vienam mokiniui tenkanti mokinio krepšelio lėšų suma šalyje 2014 metais buvo 1 604,3 euro metams.

Spausdinti

Spalio 19 d. Lietuvos socialdemokratų partijos Vilniaus skyriuje neformalus diskusijų klubas „Socdemių akademija“, kuris veikia Lietuvos socialdemokračių moterų sąjungos pirmininkės pavaduotojos Auksės Kontrimienės ir dr. Margaritos Jankauskaitės iniciatyva, pakvietė bičiulius į diskusiją „Tegyvuoja socialinė atskirtis? Kokį kelią renkasi Lietuvos mokyklos?“. Mykolo Romerio universiteto doc. dr. Andrius Sprindžiūnas, Filosofijos ir humanistikos instituto lektorius, supažindino renginio dalyvius su tyrimo „Nemokamo maitinimo organizavimas mokyklose“, kuris buvo atliktas 2015 m. sausio – kovo mėnesiais, rezultatais. Įžvalgomis socialinio teisingumo tema pasidalino ir Lietuvos Respublikos Seimo narė dr. Giedrė Purvaneckienė.

Atskiros mokinių eilės valgykloje – diskriminacijos apraiška

Pasak A. Sprindžiūno, idėja atlikti tokį tyrimą kilo tada, kai paaiškėjo, kad nemokamą maitinimą valstybės ir savivaldybių mokyklose gaunančių mokinių tėvai negali internetu sužinoti, ką pietums valgo jų vaikai... O tėvai, kurių vaikai atsiskaito už maitinimą grynaisiais pinigais, tokią galimybę turi. Taigi, ką atskleidė tyrimas?

Spausdinti

Spalis - pagyvenusių žmonių mėnuo. Statistikos duomenimis, Lietuvoje gyvena 697,1 tūkst. 60 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų, tai yra kas penktas (20,9%) gyventojas pagyvenusio amžiaus. LSDMS Jurbarko rajono Moterų klubas jau trečius metus iš eilės  organizuoja akciją „Tegul  gerumas vienija pasaulį“, skirtą pagyvenusių žmonių mėnesiui.

Spalio 30  dieną klubo moterys  lankėsi  VšĮ Jurbarko socialinių paslaugų centro Eržvilko socialinės globos filiale.  Šio centro direktorė Vilija Bajorinienė maloniai supažindino su įstaigos darbo specifika, pasidalino savo įspūdžiais apie senyvo amžiaus žmonių problemas. LSDMS Jurbarko rajono Moterų klubo pirmininkė Vida Rekešienė direktorei įteikė klubo įsteigtą Metų Moters nominaciją už kruopštumą ir pasiaukojimą, dirbant sudėtingą darbą.

Spausdinti

Yra tokia populiari gėlė, liaudyje vadinama pinigų medžiu. Ją vieni kitiems dovanoja žmonės linkėdami, kad piniginėse nepritrūktų pinigų. Kažkada buvo labai populiarus animacinis filmas, kurio herojus medinukas užkasė į žemę saują auksinių, sukalbėjo burtažodį ir labai tikėjo, kad jau kitą rytą užaugs tikras pinigų medis, aplipęs tviskančiomis monetomis.

Jeigu gyvenimas būtų pasaka, o gražūs linkėjimai pildytųsi be jokių asmeninių pastangų, tai atlyginimus skaičiuojančioms ir galo su galu niekaip nesuduriančioms švietimo įstaigoms nereikėtų su dideliu nerimu laukti kiekvieno minimalios alos pakėlimo, o už šiukšlių išvežimą ir šildymą mokėti iš 2 proc. tėvų ir rėmėjų paaukotų lėšų.  Ikimokyklinių įstaigų darbo užmokesčio  fonde trūksta apie 20 proc. lėšų, o darbuotojų pavadavimui ir minimalios algos pakėlimui visai neskirta pinigų.

Spausdinti

Ne, tai ne paveikslėlis iš kokio nors juodo humoro filmo. Raginimas nesilaikyti tarptautinių susitarimų (juolab sudarytų  svarbiausios Lietuvai – Europos Sąjungos – partnerystės rėmuose) yra ne tik populistinis, bet atsiduoda ir kriminalinėm praktikom.

Seimo, vienos iš aukščiausių mūsų valstybės institucijų, pirmininkės Loretos Graužinienės pareiškimas, jog Lietuvai nėra privaloma įgyvendinti pabėgėlių kvotos, yra populistinis ir griaunantis Europos Sąjungos šalių solidarumo pamatus.

Siekdama pasidalinti Europos Sąjungos sienas nelegaliai kertančių pabėgėlių našta, Bendrija nusprendė paskirstyti pabėgėlius po Bendrijos šalis. Per devynis šių metų mėnesius į Europos Sąjungą atvyko 710 tūkst. migrantų. Lietuva, būdama solidaria Europos Sąjungos nare, įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius per dvejus metus.

TOP