Renginiai ir naujienos

Estijos sostinėje Taline vyko Tarptautinis seminaras “Socialdemokratija ir lyčių lygybė. Parlamento rinkimai Estijoje ir kaimyninėse šalyse”, kurį organizavo Estijos moterų asociacija Kadri. Lietuvos socialdemokračių moterų sąjungos (LSDMS) Klaipėdos apskrities koordinatorė, LSDP Klaipėdos skyriaus pirmininkė Lilija Petraitienė pristatė LSDMS Klaipėdos klubo veiklą bei apžvelgė LSDP rezultatus 2015 m. Savivaldos rinkimų metu Lietuvoje ir Klaipėdoje. Svarbiausi faktai iš jos pranešimo:

Lietuvos Socialdemokračių moterų sąjunga – vienija socialdemokratų partijos nares ir simpatikes veikti bei ginti moterų teises, lygias galimybes Lietuvoje.

Savaitgalį Estijos sostinėje Taline vyko Tarptautinis seminaras “Socialdemokratija ir lyčių lygybė. Parlamento rinkimai Estijoje ir kaimyninėse šalyse”, kurį organizavo Estijos moterų asociacija Kadri. Lietuvą seminare atstovavo Lietuvos socialdemokračių moterų sąjungos (LSDMS) Klaipėdos apskrities koordinatorė, LSDP Klaipėdos skyriaus pirmininkė Lilija Petraitienė.

Rinkimai Estijoje
Seminare dalyvavo Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Suomijos atstovės. Diskutuota apie praėjusių rinkimų rezultatus paminėtose šalyse bei analizuota kaip juose sekėsi socialdemokratams. Moteris sveikino Estijos socialdemokratų partijos pirmininkas, Estijos gynybos ministras Sven Mikser daugiausia dėmesio skyręs Socialdemokratų veiklos kryptims siekiant užtikrinti lyčių lygybę tiek partijoje, tiek visuomenėje. S.Mikser akcentavo, kad 2015 m. kovo mėnesį Estijoje praėję parlamento rinkimai nebuvo tokie geri kaip tikėtasi. Jei prieš ketverius metus socialdemokratai Estijos parlamente turėjo 19 vietų, tai šiemet gavo 15.  Šiemet elektroninio balsavimo galimybę pasirinko daugiausiai rinkėjų negu per ankstesnius parlamento rinkimus. Elektroniniu būdu balsavo 176 491 žmogus – 19,6 proc. rinkėjų.

1.    Dėl socialinio teisingumo įgyvendinimo Lietuvos pieno supirkimo sektoriuje.

Kaimiškose teritorijose mažųjų ir vidutinių ūkių pieno gamintojai sudaro didžiąją dalį šiame sektoriuje dirbančiųjų žmonių. Pieno kaina stambiems tiekėjams yra 2 kartus didesnė, nei mažesniųjų ar vidutinių ūkių pieno gamintojams. Papildomus nuostolius ūkininkai patiria, kai pristatant mažesnį pieno kiekį nematuojamas jo riebumas.

Sukurta nelygiavertė konkurencinė aplinka iškreipia rinką ir skatina žmonių nepasitikėjimą Lietuvos valstybe, nes mažesnį ūkį turintis ūkininkas jaučiasi žeminamas, netenka didelės dalies pajamų, kuri atitenka didžiųjų ūkių savininkams ir pieno perdirbėjams. Dalis šeimų dėl to negali išleisti vaikų į mokslą, nemato prasmės darbuotis gyventi ir darbuotis Lietuvos kaime, didėja socialinė atskirtis ir skurdas.

2.    Dėl Lietuvos ūkininkų užaugintų produktų tiekimo į vaikų ugdymo įstaigas ir ligonines.

Lietuvos ugdymo ir globos įstaigas, ligonines vis dažniau pasiekia Lenkijos ūkiuose užauginta produkcija. Manome, kad rūpinantis vaikų ir ligonių sveikata, bei skatinant kokybiškų Lietuvos ūkininkų užaugintų produktų, ypač užaugintų ekologiniuose ūkiuose, pardavimo galimybes būtina užtikrinti lankstesnes sąlygas įsigyti įstaigoms vietinę produkciją ir užtikrinti darbo vietų regionuose išlaikymą ir kūrimą. Vietiniams smulkiesiems ūkininkams per sudėtinga dalyvauti centralizuotuose viešuosiuose pirkimuose.

3. Dėl ikimokyklinių ugdymo įstaigų plėtros didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.

Liberalų siūlomas modelis paremti šeimas, auginančias mažamečius vaikus, kai savivaldybė kompensuos 100 eurų nuo tėvų ar globėjų privačiam darželiui mokamo mėnesinio mokesčio, sprendžia tik turtingiau gyvenančių šeimų problemas.

Ikimokyklinis ugdymas viena svarbiausių švietimo grandžių, todėl didesnis dėmesys valstybinėms ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, tikslinės dotacijos jų plėtrai užtikrins ugdymo kokybę, higienos normų reikalavimus, sumažins ikimokyklinio ugdymo įstaigas norinčių lankyti vaikų eiles.

Raginame Vyriausybę parodyti politinę valią ir investuoti į vaikų ugdymo įstaigas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose regionuose panaudojant struktūrinės paramos finansavimo lėšas, suteikiant savivaldybėms pagalbą įgyvendinti joms priskirtą funkciją.

Pagarbiai,
LSDMS pirmininkė Birutė Vėsaitė

Kiek daug telpa žodžiuose „kultūra“, „gražios mintys“, „mandagumas“ ir kiek daug telpa žodžiuose „smurtas“, „patyčios“, „nusikalstamumas“... Skaudžios visuomenės problemos, kad ir kaip banaliai beskambėtų, tačiau tampriai susijusios su kultūra ir švietimu.

Kodėl Lietuvoje tiek daug niekur nesimokančių ir nedirbančių žmonių? Ką reikėtų keisti? Kokios permainos atneštų apčiuopiamų rezultatų? Tai klausimai, į kuriuos atsakę, galime tikėtis pasikeitimų. Liaudies išmintis „lenk medį kol jaunas“ – iškalbinga. Nuo mažumės vaiką lydinti kultūringa aplinka ir gražus suaugusiųjų elgesys daro stebuklus. Ir šeima, ir mokykla, ir valstybė, įvertinusi kultūros ir švietimo įtaką mažo žmogučio gyvenime, gali iš esmės pakeisti liūdną Lietuvos statistiką.