• Svarbiausia – žmogus!
    • Svarbiausia – žmogus!
    • Svarbiausia – žmogus!

Socialiniai tinklai

Paieška

Lankomumo statistika

Šiandien118
Vakar171
Šią savaitę433
Šį mėnesį1911
Viso381218

Dabar svetainėje 19 svečiai (-ių) ir narių nėra



Renginiai ir naujienos

Spausdinti

Lietuvos moterų balsavimo šimtmetis

Šiandien sukanka šimtas metų  kai moterys išsikovojo balsavimo teisę Lietuvoje. Mūsų šalis buvo viena pirmųjų, kurioje pripažintos lygios vyrų ir moterų teisės. Prancūzija teisę balsuoti moterims suteikė tik po Antrojo pasaulinio karo, o Šveicarijoje to teko laukti net iki 1971 metų. Pirmoji, įteisinusi moterų balsavimo teisę, buvo Naujoji Zelandija – tai šalyje įteisinta buvo 1893 m. Už moterų teises Lietuvoje kovojo ir iš istorijos žinomos moterys: Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Ona Mašiotienė, Felicija Bortkevičienė ir kitos.

Moterys kovojančios už teisę moterims balsuoti ar kandidatuoti vadinamos sufražistėmis. Jų judėjimai prasidėjo XIX a. viduryje Europoje ir JAV. Šiuo metu moterys dalyvauti rinkimuose gali beveik visose pasaulio šalyse. Pirmieji sufražisčių judėjimai atsirado XIX a. ketvirtame dešimtmetyje Norvegijoje, penktajame dešimtmetyje – Prancūzijoje ir JAV, šeštajame – Anglijoje ir Švedijoje. Tuo metu balsavimo teisė Europoje ir JAV buvo suteikta tam tikrus amžiaus ir turto reikalavimus atitinkantiems vyrams, tuo tarpu moterys, nors ir aktyviai dalyvavusios politinėje veikloje vietiniame lygmenyje, nebuvo pripažįstamos kaip pilnaverčiai piliečiai, galintys balsuoti rinkimuose. Vieni aktyviausių sufražisčių judėjimų egzistavo Anglijoje ir JAV. XIX a. antroje pusėje šiose šalyse jos išsikovojo teisę balsuoti vietiniuose rinkimuose, tačiau universali rinkimų teisė buvo pripažinta tik po Pirmojo pasaulinio karo, atitinkamai 1920 ir 1928 metais. Anksčiausiai rinkimų teisė buvo suteikta Naujojoje Zelandijoje (1893 m.), Australijoje (1902 m.), Rusijos imperijos sudėty esančioje Suomijoje (1906 m.), Norvegijoje (1913 m.), Danijoje ir Islandijoje (1915 m.) Nemažai Europos valstybių, tarp jų ir Lietuva (1918m.), rinkimų teisę moterims pripažino tarpukario metais. Šią teisę palaikė, o vėliau ir konstitucijose įteisino, daugelis už nepriklausomybę kovojusių judėjimų Afrikoje po Antrojo pasaulinio karo. Paskutinės Europos šalys, suteikusios moterims rinkimų teisę, buvo Šveicarija (1971 m.) ir Lichtenšteinas (1984 m.).

Sufražisčių judėjimas Lietuvoje atsirado XIX a. pab. – XX a. pr. Garsiausios jo atstovės buvo G.Petkevičaitė-Bitė, O.Mašiotienė, F.Bortkevičienė, nuosekliai kovojusios už lygias teises. Lietuvoje organizuotas moterų judėjimas dėl rinkimų teisės prasidėjo 1905m., kai Vilniuje susikūrė pirmoji moterų organizacija – Lietuvos moterų susivienijimas moterų teisėms ginti. Susivienijimo tikslas buvo kovoti dėl moterų rinkimų teisės ir galimybės dalyvauti nepriklausomos valstybės atkūrime. Pagrindinis sufražisčių tikslas buvo pasiektas 1918m. lapkričio 2d. – moterims buvo suteikta balsavimo teisė, kuri buvo įtraukta ir į laikinąją Konstituciją.

TOP