• Svarbiausia – žmogus!
    • Svarbiausia – žmogus!
    • Svarbiausia – žmogus!

Socialiniai tinklai

Paieška

Lankomumo statistika

Šiandien155
Vakar449
Šią savaitę1426
Šį mėnesį8362
Viso273788

Dabar svetainėje 44 svečiai (-ių) ir narių nėra



Renginiai ir naujienos

Spausdinti

Dievo kompleksas ar politinis trumparegiškumas?

Margarita Jankauskaitė

Pokšteli naujai iškeptas politikas nuomonę apie moterų „prigimtį“ socialiniuose tinkluose ir nebežinai, žmogau, kaip reaguoti. Kas tai, rafinuotas sąskaitų suvedimas su partijos bendražygėmis? Nostalgija XIX a. prietarams? Politinio fukso trumparegiškumas? O gal Drakulos, ar, dar daugiau, – Dievo kompleksas?
„Šeiminio“ konflikto versijos neaptarinėsiu -- tikiu „valstietės“ ras svarių kontrargumentų, gindamos savo prigimtines teises. Bet jeigu taip pateikiama „darnios Lietuvos“ vizija, verta suklusti. Tikiu, kad gali kilti pagunda semti rieškučiomis (samčiais, kibirais) iš „moterų gyvybės šaltinio“: neatlygintinai naudotis jų darbu namuose, auginant vaikus, nusavinti profesinio darbo vaisius, už tokios pat vertės darbą mokant ženkliai mažesnį atlyginimą arba tiesiog trukdant siekti profesinių aukštumų. Suprantu, kad gali apsvaigti nuo perspektyvos susitapatinti su Visagalio vaidmenimi, kai žmonėms nurodinėji, ką, kur ir kada jos turi daryti.

Tačiau nepaisant dominuojančių kompleksų politikui derėtų mąstyti plačiau. Pavyzdžiui, užduoti sau paprastą, kontrolinį klausimą, kas ištiks Lietuvos ekonomiką ir visuomenės raidą (apie moters, kaip visaverčio asmens teises šioje draugijoje, suprantu, neverta net užsiminti), jeigu 54 proc. jos gyventojų bus įkalinti virtuvėje, prie siuvinėjimo rėmelių ar „dar kokio kito malonaus užsiėmimo“?
Kokio dydžio bus vidutinės šeimos pajamos? Vaikų skurdo lygis? Pensijos? Kas apskritai pastarąsias uždirbs? Nepilnas šeštadalis visuomenės narių, tai yra, darbingo amžiaus vyrų? Ar juos įkvepia tokia perspektyva? Kaip atrodys Lietuvos kultūra, švietimo, sveikatos apsaugos sistema? Ar ji apskritai funkcionuos? Ar Lietuvos ekonomika pajėgs būti konkurencinga, o visuomenė – gyvybinga ir darni?
Apie subtilesnes materijas, kaip antai, inovacijų, žmonių pasitenkinimo gyvenimu, gimstamumo lygį, priimamų sprendimų kokybę net nesiūlau teirautis – politikos fuksui gali būti per daug sudėtinga visa tai aprėpti. O gal vis dėl to vertėtų paklausti? Juk, ponas Zenonai, gyvename XXI, o ne XIX a., kai moterys buvo luošinamos kojų tvarsčiais ar korsetais paženklinant jų kuklią ir ribotą „vietą po saule“. Socialiniai įtvarai (ribotų vaidmenų pavidalu) žaloja ne ką mažiau. Tačiau mūsų pasaulyje neabejoja, kad  moteris kaip ir vyras yra žmogus, tad turi teisę spręsti, kaip ir su kuo kurti gyvenimą. O kas darosi jūsiškiame?

TOP