• Svarbiausia – žmogus!
    • Svarbiausia – žmogus!
    • Svarbiausia – žmogus!

Socialiniai tinklai

Paieška

Lankomumo statistika

Šiandien17
Vakar496
Šią savaitę1109
Šį mėnesį4179
Viso1082911

Dabar svetainėje 156 svečiai ir narių nėra



Renginiai ir naujienos

Moterų talentai politikoje turi būti puoselėjami

Artėja kovo 8-oji, tarptautinė moterų solidarumo diena. Tačiau ar moterys yra solidarios, rinkdamos savo atstovus tiesioginių merų rinkimų metu, į savivaldybių tarybas ar į Seimą? Panašu, kad moterys rinkėjos nepasigenda savo atstovių valdžios ešalonuose.

Pasaulio Bankas neseniai paskelbė studiją apie moterų politinę karjerą. Joje teigiama, kad moterys, nepaisant progreso, dar yra labai vienišos politikoje. Nors pasaulyje neliko formalių barjerų moterims dalyvauti politikoje, stiklinės lubos vis dar egzistuoja. Nors moterų skaičius pasaulio parlamentuose nuolat auga, 2000 metais jų buvo 13 %, šiuo metu jų yra beveik 22 %. Panašus santykis yra ir Lietuvoje. Keturiems parlamentarams tenka viena moteris. Net ir nesant legalių barjerų, moterų socialinis vaidmuo, kultūriniai stereotipai, o taip pat visuomenės nuomonė tampa legalizuota diskriminacija.

 

Pasaulio politikams iškyla nauji iššūkiai – karo ir terorizmo grėsmė, geopolitinių ir ekonominių galių persigrupavimas iš Vakarų į Rytus, tokie demografiniai pokyčiai, kaip senstanti visuomenė, naujų technologijų poveikis, keičiantis tradicinius verslo modelius, bio- ir nano- technologijos, galinčios kontroliuoti į evoliuciją – tai šiandienos iššūkiai, verčiantys mus peržiūrėti etikos normas ir įstatymų bazę.

Vyriausybėms ir parlamentams reikia įvairių žmonių grupių, taip pat ir moterų talentų, norint pasiekti teigiamus pokyčius mums visiems. Moksliniai tyrimai tik dar labiau sustiprino požiūrį, jog moterų dalyvavimas politinėje arenoje reiškia teigiamus pokyčius visuomenės gyvenime. Jos labiau linkusios bendradarbiauti ne tik su savo partiečiais, bet ir su opozicijos kolegomis, jos dažniau linkusios pateikti naujas idėjas ir inovatyvius sprendimus ant politinių diskusijų stalo. Didesnis moterų skaičius parlamente reiškia skaidresnę vyriausybę, o taip pat naudingesnius sprendimus didesnei visuomenės daliai. Tose šalyse, kur nėra didžiulio skirtumo tarp moterų ir vyrų skaičiaus parlamentuose, yra sveikesnė ekonomika.

Beje, moterų trūksta ne tik nacionalinėje įstatymleidystėje, bet ir transnacionalinių ir nacionalinių korporacijų, valstybės ir savivaldybių įmonių valdybose bei stebėtojų tarybose. Lietuvai, kuri siekia narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje, kitaip sakant, pasaulio turtingųjų klube, derėtų papildyti Lygių galimybių įstatymą, nustatant kvotas moterims įmonių valdybose. Tokias pataisas esu pateikusi, tačiau Seimas joms kol kas nesiryžo pritarti.

Moterų rinkėjų populiacija mieliau palaiko kandidatus vyrus, apie tai byloja ir rinkimų rezultatai. Nors moterų kandidačių kvalifikacijos sveikatos, visuomenės gerovės ir pasitenkinimo gyvenimu srityje yra kur kas aukštesnės nei vyrų.

Moterys lyderės ir toliau neproporcingai apkraunamos šeimos darbais. Jeigu vyrai lengvai pamiršta įsipareigojimus šeimai, vos nuspaudę namų durų rankeną, moterys kenčia nuo „mamos kaltės sindromo“. Užuot vakarus leidusios su šeima ir vaikais, jos, jeigu siekia partinės karjeros, turi dalyvauti vakariniuose susirinkimuose šitaip nuskriausdamos savo šeimą ir vaikus.

Netgi socialdemokratų partijoje tarp jaunimo stebime, kad jaunos merginos turi mažiau karjeros ambicijų nei vaikinai. Tą patvirtina ir tarptautiniai tyrimai – netgi derėdamosis dėl algos merginos prašo jos 25-30 % mažiau nei vaikinai. Nors tiek jaunos moterys, tiek jauni vyrai planuoja kurti šeimą, daugiau laiko jai dėl socialinių – kultūrinių stereotipų visuomenėje skiria moteriškos lyties atstovės.

Todėl politikoje dominuoja netekėjusios, išsiskyrusios, ne daugiau kaip 1 vaiką turinčios, našlės ar į politiką vėliau, kai vaikai jau išauginti, atėjusios moterys. Tarptautiniai tyrimai parodė, kad jeigu vyrai, išrinkti į parlamentus, pagalbos gauna daugiau iš savo politinių partijų lyderių, tai moterys politikės jos sulaukia iš NVO ar tarptautinių organizacijų.

Todėl laikas pagalvoti apie mentorystę jaunoms politikėms ir parlamentarėms. Tai galėtų būti įtvirtinta ir politinių partijų statutuose. Jaunus moterų talentus reikia ugdyti, todėl patyrusios politikės galėtų daugiau dėmesio ir laiko skirti jaunimo lyderėms, pirmą kartą patekusioms į parlamentą. Progresas, didėjant moterų skaičiui parlamentuose, yra, tačiau jeigu šis progresas vyks tokiu pačiu tempu, mes turėsime laukti dar 45 metus, kol vyrų ir moterų skaičius parlamentuose susilygins. Todėl prieš metant biuletenį į urną verta pasvarstyti, kuris kandidatas, vyras ar moteris, tarnaus plačiosios visuomenės interesams. Sveikinu visas Lietuvos moteris su artėjančia kovo 8-ąja.

Birutė Vėsaitė yra Seimo narė, Lietuvos socialdemokračių moterų sąjungos pirmininkė

 

 

 

TOP