• Svarbiausia – žmogus!
    • Svarbiausia – žmogus!
    • Svarbiausia – žmogus!

Socialiniai tinklai

Paieška

Lankomumo statistika

Šiandien156
Vakar243
Šią savaitę1622
Šį mėnesį5611
Viso350118

Dabar svetainėje 61 svečiai (-ių) ir narių nėra



Renginiai ir naujienos

Spausdinti

Orinta Leiputė. Lyčių lygybė – toli nuo realybės?

Laisvė, lygios galimybės, socialinis teisingumas bei solidarumas – socialdemokračių moterų politinės veiklos vertybinės gairės. Lyčių lygybė yra siejama su lygių galimybių užtikrinimu moterims ir vyrams veikti viešojo ir privataus gyvenimo sferose. Istoriškai susiklostęs stereotipinis mąstymas ir patriarchalinės nuostatos lėmė tai, kad visuomenėje vis dar pastebima diskriminacijos apraiškų lyčių pagrindu: moterų ir vyrų atlyginimų, pensijų disproporcija, nelygios galimybės įsidarbinant, menkesnis moterų dalyvavimas, priimant sprendimus. Lyčių lygybės problemos yra akcentuojamos Europos Sąjungoje;  strategijoje „Europa 2020” lyčių lygybė įvardijama kaip vienas iš būtinų veiksnių, siekiant užtikrinti vieno iš trijų svarbiausių strategijos prioritetų – integracinio augimo – įgyvendinimą.  Tačiau mūsų šalies politinėje darbotvarkėje ši tema vis dar lieka paraštėje.  

Lietuvos socialdemokračių moterų sąjunga, solidarizuodamasi su Europos socialistėmis, nori atkreipti dėmesį į tai, kad moterys vis dar gauna nevienodą darbo užmokestį už tą patį darbą, o tai sąlygoja ir būsimos pensijos dydį. Statistikos departamentas skelbia, jog 2017 metais Lietuvoje vyrai uždirbo 13,4 proc. daugiau nei moterys. Lyginant su ankstesniu laikotarpiu skirtumas sumažėjo, tačiau neapsigaukime. Užmokesčio skirtumas vis dar yra labai didelis ir iš esmės didžiąją dalį užmokesčio skirtumo sumažėjimo faktiškai lėmė sumažėjęs vyrų darbo užmokestis, o ne padidėjęs moterų darbo užmokestis.

 

Nereikėtų pamiršti, kad atlyginimų atotrūkio skirtumas yra kompleksinė problema. Moterims dažniau būdingi karjeros pertrūkiai dėl vaikų gimdymo, vaikų priežiūros atostogų, nedarbingumo, jiems sergant, o taip pat senyvo amžiaus tėvų slaugos ir kitų dalykų. Taip pat moterys dažniau dirba nepilną darbo dieną dėl tų pačių pareigų šeimai, kurios vis dar suprantamos kaip moters funkcija. Dėl šių priežasčių moterims tampa sudėtingiau pilnavertiškai konkuruoti darbo rinkoje su kolegomis vyrais.

Nepamiršti reiktų ir vadinamųjų vyriškų ir moteriškų darbų: vienose profesijose labiau dirba moterys, kitose – vyrai. Stebint darbo rinką, akivaizdu, kad tokias menkiau apmokamas, bet visuomenei gyvybiškai svarbias  specialybes kaip mokytojo, darželio auklėtojo, socialinio darbuotojo, slaugytojo ir kitas dažniau renkasi moterys.

Jaučiamos ir išankstinės darbdavių nuostatos, kad moteris nesugebės eiti tam tikrų pareigų, kad jos prioritetu laikys ne darbą, o šeimą ir pan.  Galų gale ir pačios moterys dažnai nesiryžta pretenduoti į naujas pareigas, nepasitiki savimi, savo įgūdžiais, yra perdėtai savikritiškos.

Mažesnis atlyginimas, menkesnės pajamos veda link mažesnių pensijų, mažiau užgyvento turto, mažesnių santaupų, todėl moterys senatvėje susiduria su gerokai didesne skurdo rizika negu vyrai. Štai ES moterų pensijos vidutiniškai yra 39 procentais mažesnės negu vyrų. Toks fenomenas, kai nepritekliaus sąlygomis daugiausiai gyvena moterys, vadinamas skurdo feminizacija.

Europos sąjungoje stebimi dideli skirtumai tarp vienišų moterų ir vyrų, kurie yra 65 metų ir vyresni: vienų gyvenančių vyresnių moterų dalis (40,1 %) dvigubai didesnė nei vyrų (19,7 %).

Lietuvoje taip pat fiksuojamas ir gyvenimo trukmės skirtumas: vyrai gyvena 10,5 metų mažiau nei moterys. Tai yra dar vienas moterų skurdo rizikos veiksnys: tapę pensininkais, sutuoktiniai kartu dar šiaip ne taip pragyvena, bet jeigu lieka po vieną – tai jau tampa problema.

Tiesa, Lietuvoje mokamos našlio pensijos (21 euras – argi nejuokinga suma), tačiau nemanau, kad socialiai teisinga skirstyti, ar žmogus našlys, ar vienišas. Socialdemokratams derėtų prabilti apie vienišų žmonių socialinę išmoką. Juk socialinis teisingumas yra viena iš solidarumo išraiškų.

Kaip teigia Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė, „socialinio teisingumo tikslai nebus pasiekti, jeigu ignoruosime lyčių nelygybės faktą, kuris turi ir ekonominį, ir kultūrinį dėmenį. Viena vertus, skirtumai, kuriuos esame įpratę tapatinti su moterų ir vyrų vaidmenimis visuomenėje, yra susiję su skirtimi tarp apmokamo (produkcijos) ir neapmokamo (reprodukcijos) darbo, pastarąjį priskiriant moterims, ir gerai apmokamų, vyrų dominuojamų profesijų, bei mažiau apmokamų, moterų dominuojamų ekonomikos (socialinės srities, paslaugų) sektorių. Tokiu darbo padalijimu grįsta politinė-ekonominė struktūra palaiko kasdienes praktikas, kurios skatina išnaudojimą ir nepriteklių lyties pagrindu: moterims tenka ypač didelė neapmokamo darbo našta rūpinantis vaikais, senoliais ir pasiligojusiais šeimos nariais ir skurdesnė pensija. Dar vienas iš ekonominės neteisybės lyties pagrindu pavyzdžių yra moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkis. Tačiau lyčių sistema yra susijusi ne tik su ekonomine, bet ir kultūrine-vertybine diferenciacija, todėl socialinė neteisybė lyties pagrindu reiškiasi ir kaip pripažinimo stokos problema. Lyčių nelygybę greta ekonominių veiksnių skatina ir įsišaknijusios normos, kurios įtvirtina kultūrinį seksizmą – nuvertinimą visko, kas „moteriška“, bet nebūtinai tik pačių moterų. Jis reiškiasi kaip daiktinantis ir menkinantis vaizdavimas žiniasklaidoje, vyriškumo normų primetimas, dėl kurių moterys vertinamos kaip menkesnės, diskriminacinės nuostatos, atskirtis ar išstūmimas iš viešos sferos, vienodų teisių nepripažinimas, priekabiavimas ir nepagarba visose gyvenimo srityse“.

Taigi, socialdemokratės moterys sieks, kad moterų atlyginimų, pensijų, darbo sąlygų, karjeros galimybių dermės su šeimyniniu gyvenimu, socialinio teisingumo klausimai būtų tarp vienų iš svarbiausių socialdemokratų politinėje darbotvarkėje. Birželio pradžioje planuojame organizuoti konferenciją, kurioje priimsime rezoliucija dėl lyčių nelygybės Lietuvoje ir joje suformuluotus siūlymus teiksime Seimo nariams.


_______________________________________________________________________________


Lietuvos socialdemokračių moterų sąjunga organizuoja paskaitų ciklą tema „Smurtas artimoje aplinkoje: kodėl apie tai svarbu kalbėti“

Statistikos departamento duomenimis 2017 metais policijoje yra registruota beveik 48 tūkstančiai įvykių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje. Statistika taip pat parodo, kad kas trečia moteris per savo gyvenimą patiria smurtą. Lygių galimybių plėtros centro ekspertės Margaritos Jankauskaitės teigimu, 2017 m. vasarą atlikta apklausa atskleidė, kad 8 iš 10 respondentų mano, jog moteris bet kada gali palikti smurtaujantį partnerį, jeigu tik to nori; kas antras pritarė nuomonei, jog nuo smurto nukentėjusios moterys žinojo į kokius santykius veliasi, kad yra linkusios sutirštinti spalvas, kai kalba apie patirtą smurtą ir pačios išprovokuoja tokius partnerio veiksmus. Beveik kas trečias manė, kad kai kurioms moterims patinka, kai prieš jas smurtaujama. Visi šie atsakymai rodo, kad esame linkę pateisinti agresorių ir remiame smurtui palankias kultūrines normas.

Tokios visuomenėje vyraujančios nuostatos diskredituoja pačią visuomenę, todėl moterys socialdemokratės ėmėsi iniciatyvos šviesti žmones ir keisti jų nusistatymą kaltinti aukas dėl patiriamo smurto artimoje aplinkoje. Socialdemokratės moterys įvairiuose regionuose organizuoja konferencijas, paskaitas ir mokymus, kurių tikslas gilinti suvokimą, kuo skiriasi sisteminis smurtas artimoje aplinkoje ir buitinis konfliktas, kodėl apie prievartą šeimoje kalbama kaip apie smurtą lyties pagrindu, kokias poveikio strategijas naudoja smurtautojas, siekdamas manipuliuosi nukentėjusiąja ir sistema. Mes siekiame visomis išgalėmis prisidėti, ugdant visuomenės nepakantumą smurtui, kad visuomenė gebėtų atpažinti smurto apraiškas ir padėti smurto aukoms.

Mokymai „Smurtas artimoje aplinkoje: kodėl apie tai svarbu kalbėti?“ jau įvyko Jonavoje, Alytuje ir Nemajūnuose. Visus, neabejingus smurto artimoje aplinkoje problemai, kviečiame dalyvauti artimiausiuose mokymuose Švenčionyse (kovo 24 d.), Joniškyje (balandžio 7 d.),  Vilniuje, (balandžio  20 d.) ir Kauno rajone (gegužės 12 d.).


Orinta Leiputė

Lietuvos socialdemokračių moterų sąjungos pirmininkė, LSDP pirmininko pavaduotoja

 

TOP