Vilniaus moterų klubo vasaros sambūris gamtoje

Š. m. rugpjūčio 5 d. Molėtų rajono savivaldybėje, Luokesos seniūnijoje, Kaulakių kaime, partijos bičiuliui Jonui Novikevičiui priklausančioje sodyboje, įvyko Lietuvos socialdemokračių moterų sąjungos Vilniaus miesto klubo vasaros sambūris. 

Į socialdemokračių vasaros šventę atvyko net keliolika moterų ekipažų. Pirmosios, turėjusios raudonaisiais socialdemokratų balionais pažymėti kelią į bičiulio sodybą, kiek sutriko, posūkio į Jaurus vietoje pamačiusios jau pakabintus mėlyną ir geltoną balionus. Tiesa, tie jau buvo išleidę orą, tad nieko kito nebeliko, kaip tik pažymėti kelio kryptį naujai pripūstais raudonais. Atvykę į Kaulakius, smagiai  prisijuokėme suvokusios, kad kažkur netoliese susibūrę ir liberalai, kuriems galėjo pasirodyti, jog socdemai juos persekioja ir vietoje jų ženklų kabina savo nuorodas.

Gražų šeštadienio rytą susitikti gamtoje, kur eglės savo skaras nuleidusios nuo pat dangaus, moterims buvo didelis džiaugsmas. Malonumas buvo ir čia pat, po kojomis, pamatyti voveraitę, kalpoką ar kokį kazlėką, žengti žaliaisiais uogienojų patalais, nusiskabant mėlynę ar vėlyvą žemuogėlę, kvėpuoti tyru, kvapniu pušų oru. Žinoma, būta ir šiek tiek aštresnių pojūčių – išsipuošusias ir išsikvėpinusias moteris negailestingai puolė uodų desantas. Laimė, kad moterys buvo neblogai apsiginklavusios įvairiais purškalais, tad kraugeriams teko gėdingai sprukti.

Vasaros sambūrį, tardama įžangos žodį,  pradėjo charizmatiškoji Klubo pirmininkė Vitalija Kliukienė. Šiltai pasveikinusi bičiules, ji pristatė renginio programą ir padėkojo pagrindinėms sambūrio organizatorėms – Klubo pirmininkės pavaduotojoms Ramonai Smaidrienei, Birutei Kurgonienei ir veiklos koordinatorei Teresei Bernatavičienei. 

Skubėdama į klasės draugų susitikimą, trumpam sambūryje apsilankė ir LSDP Vilniaus miesto skyriaus laikinoji pirmininkė Auksė Kontrimienė. Ji padovanojo Vilniaus moterų klubui LSDP Vilniaus skyriaus vėliavą, o pirmininkę Vitaliją Kliukienę pasveikino neseniai praėjusio gimtadienio proga ir įteikė Skyriaus sekretoriato darbuotojų rankų darbo dovaną (Sic, tebūnie tai maža paslaptis...)

Mūsų sambūrį savo dalyvavimu pagerbė LSDP Vilniaus rajono skyriaus atstovės Janina Šokaitienė ir Alina Lavris. Iš Elektrėnų savivaldybės atvyko vietos klubo pirmininkė Rasa Kanašonkienė ir narė Danguolė Kliucevičienė.

Sambūryje moterų laukė labai įdomus susitikimas. Į socialdemokračių renginį, Vitalijos pakviesta, atvyko populiari lektorė, Lietuvos sveikuolių sąjungos ir Vydūno draugijos garbės narė, ilgametė Vilniaus vegetarų klubo prezidentė, knygų sveikos gyvensenos tema „Valgykime, kad gyventume“, „Padėkime sau“, „Mitybos abėcėlė“, „Sveikatos šaltiniai“ autorė, chemijos mokslų daktarė Ksavera Vaištarienė.

Mokslininkai teigia, kad per artimiausius dešimtmečius planetoje pačia masiškiausia amžiaus grupe taps 50–75 metų amžiaus žmonės. Potencialiai tai puikiausias, pats kokybiškiausias žmogaus gyvenimo periodas – sveikatos, galios ir gyvenimo patyrimo laikas. Ir iš tiesų dabartiniai šešiasdešimtmečiai labai skiriasi nuo savo tėvų, kai pastarieji buvo tokio pat amžiaus. Statistika teigia, kad pats laimingiausias žmogaus gyvenimo periodas yra apie 65-uosius gyvenimo metus. Žmogaus gyvenimo trukmė ilgėja. Vadinasi, labai svarbu rūpintis gyvenimo kokybe. Sveikuolės Ksaveros Vaištarienės nuomone, moterims per dieną reikia suvalgyti maždaug kilogramą du šimtus gramų maisto. Liūto dalį racione turėtų sudaryti daržovės ir grūdinės kultūros, duona, o baltymų užtektų apie šimtą gramų, o ir tie turėtų būti tądien vienos rūšies (jei valgei varškės, nebevalgyk mėsos ar žuvies). 

Pusryčiams labai tinka puodelis kavos, juodos duonos riekutė su avokado, kuris turi 20 proc. aukščiausios kokybės riebalų ir 2 proc. baltymų, griežinėliu. Pietums chemijos mokslų daktarė siūlytų vegetarišką sriubą, tik svarbu nepamiršti, kad jos galima suvalgyti tik 300 ml, – tiek, kiek natūraliai telpa į skrandį. Suvartojus tokį kiekį sriubos, apie antrą patiekalą nėra nė ko galvoti.

Daugelis moterų nustebo, sužinojusios, kad vaisiais taip pat nereiktų piktnaudžiauti, mat, juose esantis cukrus labai kenkia kasai. Nesižavi lektorė ir šviežiai spaustomis sultimis. Jos požiūriu, egoistiška, užuot paprasčiausiai sugraužus morką, net iš kelių, o kartais ir dešimties morkų spausti sultis. Amoralu, Ksaveros Vaištarienės nuomone, ir žaloti medį, norint atimti iš jo sultis – sulą. 

Gerti ponia Ksavera rekomenduoja žaliąją ar žolelių arbatą. Ji nusiteikusi prieš dabar labai plačiai propaguojamą gryno vandens gėrimą. Kadangi daržovėse yra net 80 proc. vandens, sveikai maitinantis, organizmui jo daugiau ir nereikia. Išgėrus daugiau vandens, inkstai ir kepenys mirksta vandenyje, o žmogus nuo to ištinsta, išbrinksta ir storėja. Be to, vanduo labai šaldo organizmą – sustoja kraujas ir limfa. Beje, limfai atnaujinti ir suaktyvinti tinka vienas receptas. Reikia nusipirkti po vieną litrą degtinės ir nerafinuoto saulėgrąžų aliejaus. Vakarais, mažame indelyje dvi minutes paplakus po valgomąjį šaukštą šių ingredientų (iki jie taps balta puta), tuojau pat suvartoti. Tokiu būdu sveikatintis maždaug mėnesį. Rezultatai tikrai nudžiugins.

Pagrindinės mitybos klaidos yra šios: neteisingai pasirenkame produktus, valgome per daug, skubame – pamirštame, kad kramtyti maistą reikia penkiasdešimt kartų, maitinamės nereguliariai, per daug vartojame riebalų (moterims per parą pakanka 2, o vyrams – 3 šaukštų kokybiško aliejaus), vartojame cukrų, kuris iš kaulų pasiima kalcį, valgome kartu rūgščius ir krakmolingus produktus (Sudie, bulvytės su šaltibarščiais!), maistą užgeriame, valgydami žiūrime televizorių, užsiimame kitais pašaliniais dalykais.

Reikėtų įprasti atskirai nuo kitų produktų vartoti pieną ar vaisius (obuolius rekomenduotina valgyti keptus ar troškintus su kasai naudingu cinamonu). Per dieną suvartoti tik vieną šaukštą medaus. Valgyti mažomis porcijomis. Numatyti iškrovos dienas. Organizmą puikiai valo grikiai. Jų suvartoti per dieną reikia tris stiklines, nuplikius virintu vandeniu ir palaikius pusvalandį po šiltu apklotu.

Tobuliausias maistas, pasak K. Vaištarienės, yra sėklos, ankštiniai, jų daigai, natūralūs savos gamybos prieskoniai ir riešutai.

Žinoma,  sveikatai svarbi ne tik mityba – organizmas reikalauja ypatingo poilsio režimo, todėl miegoti reikia eiti ne vėliau kaip 22 val. Tada atsikelsime anksti ir jausimės žvalūs. O be to, nestorėsime.

Na, taip... Galite tik įsivaizduoti, kaip po K. Vaištarienės paskaitos jautėmės saldumynais serviruodamos stalą, juk rengėmės žolelių arbatų degustacijai. Protingiausia, žinoma, būtų buvę mėgautis nesaldinta vaistažolių arbatėle, bet kur tau, –  dauguma esame pratę kitaip, ypač – per šventes. O ir kaip neparagausi bičiulių konditerijos – pyragai vienas už kitą gardesni. Labiausiai moterims patiko Ramonos Smaidrienės naminis pyragas, ko gero, nurungęs net prabangųjį Zinos Striogienės tortą. Susilaikyti buvo neįmanoma. Laimei, ponia Ksavera buvo labai tolerantiška – moralų smaližėms neskaitė. 

Pasistiprinusios moterys norėjo pasikalbėti ir apie šiandienos politines aktualijas. Visų žvilgsniai nukrypo į sambūryje dalyvaujančią Lietuvos Respublikos Seimo Socialdemokratų frakcijos, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės bei Neįgaliųjų teisių komisijų narę, bičiulę Rimantę Šalaševičiūtę. 

Seimo narė nuoširdžiai ir paprastai papasakojo apie savo darbą. Pripažino, kad jis yra sunkus net ir didelį patyrimą turintiems žmonėms. Kol naujas narys perpranta visus niuansus, prabėga nemažai laiko, tad iš Seimo naujokų šaipytis nevertėtų. Parlamentarė džiaugėsi, kad turi galimybę tęsti praėjusią kadenciją pradėtus darbus. Pabrėžė, kad, būnant opozicijoje, galimybės pasiekti savo tikslus gerokai sumažėtų. Dabar gi didžioji dalis naujojo Seimo priimtų įstatymų yra parengti dar ankstesnės socialdemokratų Vyriausybės. Nesinorėtų, kad kažkas kitas tuo pasinaudotų savo reitingams kelti.

Savaime suprantama, bičiulei Rimantei teko atsakyti ir į nepatogius moterų klausimus. Bičiulės, dirbančios „Lietuvos geležinkelių“ sistemoje, piktinosi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vykdoma pertvarka, kai iš darbo metami ne tik užsisėdėję vadovai, bet ir paprasti specialistai, o į jų vietas priimami jauni, nepatyrę, toje aplinkoje nepažįstami žmonės. Apmaudu, kad bičiuliai – koalicijos partneriai neskuba padėti. O padėti, deja,  ne visuomet įmanoma...

Moterys klausinėjo, ką daryti su koalicija, kokia iš tiesų yra padėtis Seime? Nepaisant to, kad šį klausimą spręs Partijos taryba, kai gaus visų skyrių atsakymus, vis dėlto Seimo narė išsakė ir savo nuogąstavimus dėl koalicijos nutraukimo pasekmių. Praėjusią kadenciją Frakcija turėjo 40, o šią – tik 17 narių. Be abejo, tai turėjo įtakos ir sutarties pasirašymui, ir darbui. Būnant pozicija, kiekvieno nario ir Frakcijos svoris yra visiškai kitoks nei opozicijos. Galimybės veikti – irgi didesnės. Iš kitos pusės, ką reiks atsakyti tiems už parlamentarę balsavusiems devyniems tūkstančiams rinkėjų, kurie, nutraukus koalicijos sutartį, jausis išduoti, laikys tokį žingsnį silpnadvasiškumu, nesąžiningu žaidimu. Nelengva pasverti, kiek išėjimas iš koalicijos būtų pozityvus, o kiek pakenktų. 

Moterys išsakė ir savo nuomonę šiuo klausimu. Vienos norėtų kuo greičiau koaliciją sugriauti, kitos šiame siekyje įžvelgia tik naujojo Partijos pirmininko ir jo pasekėjų ambicijas. Susidarė keista situacija. Trūkumas yra tai, kad  Gintautas Paluckas ne tik nėra Lietuvos Respublikos Seimo narys, bet ir neturi parlamentinio darbo patirties. Buvo išsakyta nuomonė, jog Partijos pirmininkui, visų pirma, tiktų pasirūpinti  keturių Socialdemokratų frakcijos narių vaidmeniu Vilniaus miesto tarybos koalicijoje, iš kurios kažkodėl išeiti neketinama, nors apčiuopiamos veiklos nematyti nė su žiburiu. Dvigubi standartai? Apskritai, tai, kas šiandien vyksta Partijoje, jokiu būdu neskatina bičiulystės. Iš vienos pusės – vaizduojama demokratija – skyrių atsiklausimas dėl valdančiosios koalicijos likimo, iš kitos – veikiama, visiškai nesitariant, iš visur stengiantis išeliminuoti kitokį požiūrį turinčius bičiulius. Akivaizdu, jeigu partijoje nebus stengiamasi grąžinti normalų psichologinį klimatą, mūsų laukia liūdna ateitis. Tai, žinoma, didelis iššūkis pirmininkui. Belieka tikėtis, kad jis jį įveiks. 

Po politinės diskusijos moterų laukė kūrybinė užduotis. Kiekvienai reikėjo parašyti ir perskaityti linkėjimus sau ir vasarai. Ant tarp dviejų medžių įtempto lyno tarsi gairelės „nutūpė“ atvirukai su bičiulių eilėmis ar proza parašytais linkėjimais, o jų buvo išties puikių (kad tik Dievui į ausį!).

Miške jau galima buvo justi lauže čirškinamų kepsnelių kvapą. Stalai lūžo nuo sudėtinių vaišių. Atėjo laikas pasveikinti liepos-rugpjūčio mėnesiais gimusias bičiules – Vitaliją Kliukienę, Jūratę Paulionienę, Valentiną Chienienę ir Mariją Skačkauskienę.

Teresė Bernatavičienė su didele meile paruošė kiekvienai solenizantei po gėlių puokštę ir mažą dovanėlę. Darniai pušų viršūnėmis nuvilnijo moterų giedama „Ilgiausių metų!“. 

Po jaukaus ir mielo bičiulių pagerbimo galima buvo dalyvauti proto mankštos varžytuvėse. Klausimai buvo iš solenizančių, o ypač iš Klubo pirmininkės Vitalijos gyvenimo. Kartais smagu pasitikrinti, kiek nuoširdi mūsų bičiulystė, juk jei noriai bendrauji su žmogumi, nuoširdžiai juo domiesi, daug ką apie jį sužinai. Malonu, kad visų, kurios pirmosios žinodavo atsakymą, laukė gražios mielosios Teresės paruoštos dovanėlės.

Nuostabiai praėjo ši vasaros diena. Puikios socialdemokratų moterys – gražios, protingos ir draugiškos. Po širdingų pokalbių ir dainų ne visos skubėjo skirstytis. Magėjo dar paėjėti mišku apie 300 m,  iki Bebrusų ežero, ir pasidžiaugti tyru jo vandeniu, švelniu meldų šnarėjimu ir nuostabiais vandens lelijų ir lūgnių žiedais. Daug kur vasarotojai buvo nuleidę meškeres, tykodami karšių, kuojų, lydekų, ešerių, o gal ir stintų, aukšlių, raudžių, lynų, plakių, seliavų, karosų, meknių, vėgėlių, pūgžlių ar šamų, pasislėpusių Bebrusų sietuvose. 

Parengė Birutė Kurgonienė