Renginiai ir naujienos

Placebas iš konservatorių laboratorijos

Seimo rinkimai – finišo tiesiojoje. Tai progai konservatoriai savo laboratorijoje pasigamino placebą ir jau bando juo dosniai pamaitinti rinkėjus. 

Kaip žinome, placebas – tai vaistas, tikslingai skiriamas pacientui siekiant daryti įtaką, tačiau neturintis jokio objektyvaus poveikio.

Placebas nebūtinai turi būti tablečių pavidalu, konservatorių atveju tai – pudra smegenims. 

Nemokamai ir gausiai, ant kiekvieno kampo ir visose pakampėse, primygtinai brukama – tik imkit, vartokit, pudrinkitės smegenis. Ir balsuokit kaip konservatoriai ir prezidentė liepia. Netgi nesiūlo prieš vartojant pasitarti su gydytojų arba vaistininku. Logiškas sprendimas, nes bet kuris sveiko proto žmogus primygtinai patartų nevartoti tokio niekalo. O po spalio 9-osios – kaip bus, taip ir visai nesvarbu kaip, svarbu tik, kad placebas suveiktų  rinkimų dieną, o jau už žalingą poveikį laboratorija neatsako.

O kokio gi savojo placebo efekto tikisi konservatoriai? 

Žiūrim, ką turim. Konservatorių laboratorijoje plušėta ne veltui. Stebint iš šalies konservatorių ir jų lyderio, pagrindinio valstybės anūko, gyvojo nepotizmo ir protekcionizmo simbolio, jaunojo Landsbergio priešrinkiminę euforiją, supranti – konservatorių placebas neabejotinai stipriai veikia jų pačių pasąmonę. Tik jų pačių.

Veikia kaip stipraus poveikio narkotikas, nes, nepaisydami realybės ženklų,  konservatoriai demonstruoja nepajudinamą įsitikinimą, kad būtent jie laimės rinkimus. Paims Seimą. Formuos vyriausybę. Svaigsta nuo savo sukurto naujojo plano Lietuvai. Giriasi savo pasiekimais ir gebėjimais. Tiesiog tikri žiniuoniai, ekstrasensai, šamanai...

Klausantis konservatorių atrodo, kad jų valdymo laikais gyvenimas Lietuvoje panėšėjo į pasaką. Dabar vėl tą pačią pasaką jie nori mums sukurti. Ir, atrodo, patys tuo šventai tiki! Kaip pasakytų psichiatrai, akivaizdus realybės neigimas… Nes vienas iš placebo poveikio rodiklių – pakitęs tikrovės suvokimas. Ne paslaptis – įtaigos ir saviįtaigos dėka placebas veikia smegenis.

Bet kad ir kaip jie būtų įsitikinę, rinkėjai spalio 9-ąją tikrai nesimels prie šventųjų konservatorių paveikslų ir jų relikvijų, prašydami gydančio konservatorių palaiminimo.

Nepadės ir plačiai praktikuojami psichologinio minios apdorojimo seansai, pasitelkus sau lojalius, galbūt irgi to paties placebo ar kitų priemonių paveiktus,  apžvalgininkus ir kitokio plauko veikėjus.

Nes tauta turi atmintį, į kurią pernelyg giliai įsirėžęs begalinis konservatorių vyriausybės ir jų laboratorijos pagrindinio faktinio laboranto „rūpestis“. Nagi prisiminkime kai kurias to „rūpesčio“ apraiškas.

Neabejotinas konservatorių ir liberalų vyriausybės šedevras – vadinamoji naktinė mokesčių reforma, pakeitusi daugelio žmonių gyvenimus, privertusi plūstelėti emigracijos bangą.

Tuometinė valdžia nurėžė valstybės tarnautojų, mokytojų, bibliotekininkų, teisėjų, politikų atlyginimus, sumažino senatvės pensininkų ir neįgaliųjų pensijas, motinystės išmokas, vaiko pinigus, bedarbių pašalpas, o dirbantiems pensininkams senatvės pensijos buvo sumažintos dar daugiau nei nedirbantiems. 

Kubiliaus „diržų veržimo“ politika, žmonių pakrikštyta diržu ant silpniausiųjų kaklo, savo „rūpesčiu“ skaudžiausiai smogė labiausiai socialiai pažeidžiamiems žmonėms. 

Konstitucinis teismas 2012 m. nusprendė, kad konservatorių ir liberalų valdžia 2010–2011 metais senatvės ir invalidumo pensijas sumažino neteisėtai bei  įpareigojo vyriausybę kompensuoti nurėžtąją pensijų dalį. Tai reiškė pinigines kompensacijas maždaug 450 tūkst. gyventojų, bet iš kur gauti lėšų kompensacijoms jau tapo A.Butkevičiaus vyriausybės rūpesčiu. Konservatorių rūpestis tebuvo nuolat kritikuoti A.Butkevičiaus vyriausybę, kad ši neturi stebuklingo pinigų maišo, iš kurio galėtų ištraukti tuos konservatorių nusavintus kompensacijoms reikalingus pinigus, t.y.  apie 450 mln. litų. Štai į kokią duobę Lietuvą įstūmė tie, kurie vėl nori ateiti mus gelbėti.

Konservatorių ir liberalų vyriausybė, laiminama Respublikos prezidentės, ekonominės krizės metu nusikalstamai brangiai skolinosi iš užsienio privačių bankų, nepasinaudojo pigesnėmis, tam skirtomis, Tarptautinio valiutos fondo paskolomis, ką darė kad ir mūsų kaimynai latviai. Todėl  šiandien Lietuvos valstybė, t.y. mes visi, turime mokėti milžiniškas palūkanas už konservatorių-liberalų paimtus brangiuosius kreditus. Prie Kubiliaus vyriausybės valstybės skola per 3 metus išaugo nuo 17 milijardų iki 50 milijardų Litų! Ar mums dar reikia šitų „gelbėtojų“ sukurptų kažkokių planų Lietuvai?

Nejaugi jie tikisi, kad tokią nekompetenciją ir nusikalstamą požiūrį tauta gali pamiršti?

Tauta neužmiršo ir, konservatorių žodžiais tariant, „nė lito nekainuosiančios“ Energetikos ministerijos, kuri, pasirodo, kainavo milijonus mums visiems ir labai greitai buvo pakrikštyta konservatorių pinigų plovykla. Neužmiršo ir to, kad, A.Kubiliui būnant premjeru, valstybę valdė brangiai apmokami konsultantai – jiems buvo pumpuojami mūsų visų milijonai. Apie valstybės užvaldymą, vykdomą su nepriklausomybės šūkiais prisidengusių politikų žinia, tuomet

kalbėjo net garbūs analitikai. 

Kubilius didžiuojasi suvaldęs krizę? Bet nutyli, kad krizė „suvaldyta“ dirbančiųjų, bedarbių, socialiai remtinų žmonių, motinų, vaikų, pensininkų, smulkaus verslo sąskaita. O tai yra socialinis nusikaltimas, konservatorių vadinamas „rūpesčiu“ žmonėmis.

Kad žmonės pamirštų tą  „rūpestį“, neabejoju, konservatorių placebo nepakaks. Nebent labai stiprios masinės hipnozės seansas padėtų užkoduoti žmones konservatoriams ir prezidentei reikalingam elgesio modeliui – „teisingam“ balsavimui per rinkimus.

Ir pabaigai retorinis klausimas – kokia šiandien būtų Lietuva, jeigu ji nebūtų turėjusi nelaimės pabūti  eksperimentiniu triušiuku konservatorių laboratorijoje?

 

Auksė Kontrimienė, LSDMS pirmininkės pavaduotoja