G. Purvaneckienė ir A. M. Pavilionienė: „Smurtas prieš moteris Lietuvoje kainuoja 1,35 mlrd. eurų per metus“

„Lietuvoje smurtas prieš moteris šeimoje ilgą laiką buvo paslėptas, buvo apsimetinėjama, kad šios problemos nėra arba ji egzistuoja tik neva asocialiose šeimose. Moterų nevyriausybinės organizacijos, žurnalistės ir mokslininkės kovos su smurtu prieš moteris klausimą kėlė nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo, tačiau Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas buvo priimtas tik 2011 m. gegužės 26 d., o įsigaliojo tų pačių metų lapkričio 26 d.“, – spaudos konferencijoje, skirtoje tarptautinei akcijai „16 dienų be smurto“ ir Tarptautinei kovos su smurtu prieš moteris dienai, Seime lapkričio 25 d. kalbėjo Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narė dr. Giedrė Purvaneckienė. 

Pasak jos, „tai buvo revoliucija kovoje su smurtu prieš moteris mūsų šalyje. Šiuo įstatymu, įtvirtinus valstybinio vietoje privataus kaltinimo tvarką, padėtis labai pasikeitė. Registruotų smurto prieš moteris atvejų statistika stipriai šoktelėjo į viršų. 2012 m. jų buvo virš 18 tūkst., o 2014 m. – jau virš 29 tūkst. Tačiau tai liudija ne tai, kad smurto daugėja, o tai, kad moterys vis labiau atskleidžia smurtavimo prieš jas atvejus, o policija reaguoja. Kita vertus, pradėtų ikiteisminių tyrimų skaičius mažėja, ir tai gali būti ženklas, kad į smurto prieš moteris nusikaltimus nežiūrima taip rimtai, kaip reikėtų“.

G. Purvaneckienė pabrėžė, kad labai svarbu yra smurto prieš moteris ir vaikus prevencija, švietimas ir vykdoma lyčių lygybės politika bei Europos Tarybos (ET) vadinamosios Stambulo konvencijos prieš smurtą prieš moteris, kurioje sukaupta geriausia ET valstybių narių patirtis kovoje su smurtu prieš moteris, ratifikavimas. 

Spaudos konferencijoje dalyvavusi Seimo LSDP frakcijos narė, Seimo Moterų parlamentinės grupės pirmininkė  prof. dr. Marija Aušrinė Pavilionienė teigė, kad Lietuvoje priimto Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pavadinimas „perteikia lietuviškąją veidmainystę:  katalikiškose šeimose smurto būti negali, todėl žodis „šeima“ buvo pakeistas sąvoka „artima aplinka“. Tokiu pavadinimu įstatymo  pasaulyje  nėra. Yra apsaugos nuo „namų smurto“  („domestic violence“ – angl.) ar nuo šeimos smurto įstatymai“.

Jos tvirtinimu, šalia fizinio egzistuojantis psichologinis smurtas šeimoje yra vienas iš pavojingiausių asmenybės žudikų. „Psichologinį smurtą šeimoje papildo kultūrinis ir socialinis smurtas – moters žeminimas tautinėmis, etninėmis tradicijomis ir papročiais, kariniuose konfliktuose, prekyba moterimis prievartinei prostitucijai ar vergiškam darbui, skurdas, sveikatos paslaugų stoka, nedarbas, patyčios dėl išvaizdos ir lytinės orientacijos“,  – sakė M. A. Pavilionienė.

 

„Moteris – smurto auka kaip ir vyras smurtautojas gali keistis -  tik to reikia norėti: moteris turėtų suvokti, jog ji ir jos vaikai gali būti laimingi, o vyras smurtautojas turėtų vaduotis iš agresijos, pykčio, nevisavertiškumo kompleksų“, – teigė ji.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis kalbėjo apie kovos su smurtu prieš moteris prevencijos programą ir veiksmų planą: „Šios kompleksinės programos tikslas – mažinti smurtą. Specializuotos pagalbos centrai moterims, patyrusioms smurtą, plečiasi, dabar jų yra jau 20, o biudžetas, palyginus su 2013 metais, padidėjo 2,4 karto. Į kovą su smurtu įsitraukusi Vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas, sveikatos apsaugos ir kitos įstaigos“.

Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikienė pabrėžė, kad „smurto prieš moterims pasekmėms šalinti 2014 m. Lietuvoje išleista 1,35 mlrd. eurų, o  visoje Europos Sąjungoje – daugiau nei 225 mlrd. eurų. Tai rodo, kokios iš tiesų tragiškos smurto prieš moteris pasekmės ir kiek daug tam reikia resursų ir kiek daug galėtumėme sutaupyti ir išleisti kitoms sritims, jei jo nebūtų“. Ji taip pat pristatė „16 dienų be smurto“ visoje Lietuvoje programą (pridedama), kuri rengiama nuo lapkričio 25 d. iki gruodžio 10 d., kai minima Tarptautinė žmogaus teisių diena.

Motinos ir vaiko pensionato direktorė Nijolė Dirsienė akcentavo, kad smurto aukoms teikiama pagalba turi būti racionali ir kompleksinė, nuo pirmojo pagalbos skambučio iki ilgalaikės pagalbos. „Be to, nepakanka nubausti smurtautojo, labai svarbu su juo dirbti, kad jis suvoktų ir keistų savo smurtinį taikyti elgesio keitimo metodus. Taip pat svarbu kelti problemą dėl smurto senstančioje aplinkoje, kai smurtaujama prieš vyresnio amžiaus žmones“.