O. Leiputė. Vyriausybės prioritetai švietimui ir mokslui įgyvendinami atsižvelgiant į realias valstybės galimybes

Apie valstybę, jos augimo ir klestėjimo galimybes galima spręsti pažvelgus į valstybės numatytus  prioritetus ir jų įgyvendinimą. Labai norėtųsi, kad mūsų šalies biudžetas leistų kiekvienai sričiai įgyvendinti visus ir Vyriausybės, ir Seimo narių sumanymus. Deja, turime gyventi ne tik šiandiena ir pagal galimybes, bet ir praeitimi. Konservatorių ir liberalų palikimas neleidžia atsitiesti –  turime gyventojams grąžinti nusavintas pensijas, neteisėtai nukarpytus atlyginimus, socialines ir kitas išmokas. Nežiūrint į tai, sugebame dar ir padidinti pensijas, kelti minimalų mėnesinį atlygį, neapmokestinamąjį pajamų dydį...  Jau trejus metus stengiantis Lietuvos žmonėms atiduoti tai, kas jiems teisėtai priklauso ir eiti pirmyn, vienas iš Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės 2015 metų prioritetų – ikimokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo patrauklumo didinimas, gerinant švietimo kokybę bei studijų, kultūros prieinamumą.

Pastaraisiais  metais moksleivių ir studentų skaičius mokymo įstaigose pastoviai mažėja. Nežiūrint šių aplinkybių, nuo 2013 metų Vyriausybė lėšų, skirtų švietimui ir aukštajam mokslui, nemažina. Priešingai, ir 2016 metų biudžeto lėšos švietimui ir mokslui – didinamos. Kitais metais planuojama skirti daugiau lėšų doktorantų stipendijoms – tam skiriama papildomai 2,5 mln. eurų. Bus finansuojamas neformalaus ugdymo krepšelis – planuojama skirti 6,5 mln. eurų. Taip pat biudžeto projekte numatyti  7,3 mln. eurų padidinti mokyklų bibliotekininkų darbo užmokesčiui. 5 proc. augs ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai. Šias metais jie jau buvo pakelti 10 proc.

Galime pasidžiaugti, jog nuo 2016 metų sausio 1 dienos didės visų mokytojų atlyginimai, toliau bus finansuojamas neformalusis švietimo krepšelis bei fondas pedagogams, dėl pensinio amžiaus paliekantiems švietimo sistemą.

Mokytojų skaičius, atsižvelgiant į mokinių klasėse mažėjimą, akivaizdžiai per didelis. Todėl mažėja ir mokytojų darbo krūvis, o su tuo susijęs ir darbo užmokestis. Taip pat norima sudaryti sąlygas ateiti į mokyklas dirbti jauniems pedagogams arba padidinti pamokų krūvį esamiems mokytojams. Todėl kitais metais numatytos finansinės paskatos pedagogų skaičiui optimizuoti. Šiemet tam buvo skirta 1,7 mln. eurų. Preliminariais duomenimis, fondu pasinaudojo beveik tūkstantis pensinio amžiaus pedagogų. Kitiems metams numatyta tam skirti 1,5 mln. eurų.

Švietimo sričiai kitų metų biudžete numatyta 68 mln. eurų ir tarptautinės finansinės paramos lėšų. Jos bus skiriamos mokymosi visą gyvenimą sąlygų gerinimui ir moksliniams tyrimams, tyrėjų gebėjimų stiprinimui, švietimo ir mokslo infrastruktūros plėtrai bei mokslo slėnių kūrimui.

Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų mokyklų pažangos konkursams bus skiriama 17,3 mln. eurų, mokytojų kvalifikacijai tobulinti –  apie 9 mln. eurų, bendrojo ugdymo mokyklų ugdymo erdvėms modernizuoti – per 37 mln. eurų, dar 20 mln. eurų – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokykloms modernizuoti. Planuojama, kad tiesiogiai mokyklas pasieks apie 20 proc. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

Taip pat vis dar svarstoma galimybė 2016 metams numatyti papildomų lėšų pilotiniam klasės krepšelio projektui ir skirti papildomai 3,75 mln. eurų penkioms projekte dalyvausiančioms savivaldybėms. Eksperimentui pasirinktose savivaldybėse, bendrojo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo finansavimas būtų dalinamas –  ugdymo lėšos skaičiuojamos ir skiriamos klasei, o lėšos mokymo reikmėms skiriamos kiekvienam mokiniui. Tikimasi, jog tokia tvarka užtikrins mokykloms didesnį finansinį stabilumą, paskatins mokyklas neperpildyti klasių, nes nereikės konkuruoti dėl kiekvieno mokinio krepšelio. Mokytojams nereikės jaudintis dėl finansavimo pasikeitimo vienam ar keliems mokiniams išėjus iš klasės. Atsižvelgiant į tai, kaip seksis eksperimente dalyvaujančioms savivaldybėms, vėliau bus sprendžiama ar šią švietimo įstaigų finansavimo metodiką pritaikyti ir kitoms Lietuvos mokykloms.

Kalbant apie aukštojo mokslo perspektyvas, Vyriausybė akcentuoja aukštųjų mokyklų tinklo konsolidavimo klausimą. Tokiu keliu eina Skandinavijos, Vakarų Europos šalių universitetai. Universitetų konsolidacijos užduočiai jau telkiasi akademinis elitas drauge su Švietimo ir mokslo ministerija. Šią savaitę keturi universitetai: Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos edukologijos, Klaipėdos ir Šiaulių universitetai pasirašė bendradarbiavimo memorandumą. Juo siekiama gerinti aukštojo mokslo kokybę, mažinti mokslinių tyrimų fragmentaciją, išlaikyti aukštojo mokslo prieinamumą regionuose.

A. Butkevičiaus Vyriausybės aukštojo mokslo strategija yra paremta valstybės užsakymo segmentu. Seimui yra pateiktos Mokslo ir studijų įstatymo projektas, numatančios svarbią naujovę – sutartis tarp aukštųjų mokyklų ir Švietimo ir mokslo ministerijos bei greta krepšelių įteisintą valstybės užsakymą parengti rinkai reikalingus specialistus. Sutartys sudarys galimybes derinti valstybės ir rinkos poreikius, garantuos universitetų ir kolegijų finansinį stabilumą, reiklesnę studijų programų atranką ir kokybę.

Vyriausybės prioritetai ir užsibrėžti tikslai vykdomi tik gerai išdiskutuoti, pamatuoti ir įvertinti, atsižvelgiant į realias valstybės galimybes. Kai su mūsų šalies gyventojais bus atsiskaityta ir nebeslėgs neatsakingų politikų paliktas praeities skolų šešėlis, neabejotinai, tik dar spartesniais žingsniais eisime Lietuvos vystymosi ir pažangos keliu.

15min.lt