G. Purvaneckienė. Moterys ir partinė drausmė

Po ilgų LSDP Moterų sąjungos darbo metų pasiekėme lygių moterų ir vyrų galimybių LSDP statuto 53 straipsnyje:

„...Visuose renkamuose partijos organuose bei dalyvaujančių rinkimuose kandidatų sąrašuose vienos lyties atstovų skaičius negali viršyti 60 %. Rinkimų sąrašuose kandidatai išdėstomi taip, kad kiekviename penketuke nebūtų daugiau kaip 3 vienos lyties atstovai,...“

Vieni rinkimai keičia kitus, artėja Seimo rinkimai, taigi pažiūrėkime, kaip ši statuto norma įgyvendinama praktikoje, remdamiesi neseniai įvykusių rinkimų į savivaldybių tarybas bei rinkimuose į partijos valdymo organus 33-iame LSDP suvažiavime.

LSDP moterys ir vyrai savivaldybių tarybų rinkimų sąrašuose 2015

Sąrašai rinkimų išvakarėse. Prisiminkime, Statuto normą: ne daugiau kaip 60 % vienos lyties atstovų sąraše. O kaip buvo tikrovėje? Iš 60 skyrių ši statuto norma buvo išlaikyta 37 skyriuose, iš jų 3 skyrių (Pagėgių, Šiaulių ir Varėnos r.) sąrašuose moterų ir vyrų buvo po lygiai, 28 skyrių sąrašuose buvo daugiau vyrų ir 6 – daugiau moterų (Akmenės, Kalvarijos, Kupiškio, Panevėžio, Rietavo r. ir Visagino).

Visi kiti skyriai nusižengė partijos statutui. 2 skyrių sąrašuose buvo moterų perteklius virš normos – Birštono 63,3% ir Kėdainių 67,9%, tuo tarpu vyrų perteklius virš normos buvo 21 skyriuje. Visų jų čia nevardysiu, tik pirmą gėdos dešimtuką, kur moterų dalis pati mažiausia: Šalčininkai – 19 %, Palanga – 19.4 %, Neringa – 20,7%; Kretinga                      – 23,3 %; Vilniaus r. – 26%; Raseiniai – 28%, Plungė – 28,6%; Alytaus r. – 28,6%, Šilutė – 29,2% ir Jonava – 30%.

Pirmuose penketukuose vidutiniškai buvo 33,3% moterų, o pirmuose dešimtukuose vidutiniškai 36,5%. Moterų išsidėstymas sąrašuose neatitiko statuto normos (ne daugiau 3 vienos lyties atstovų kiekviename penketuke).

Kalbant apie rinkimų sąrašų sudarymą, galima daryti tik vieną išvadą. LSDP rinkimų į savivaldybes sąrašuose moterims nebuvo sudarytos lygios galimybės su vyrais, nusižengiant partijos statutui.

Rinkimų į partijos valdymo organus rezultatai

Čia statuto norma taip pat aiški – renkamuose valdymo organuose vienos lyties atstovų negali būti daugiau kaip 60 %. Tačiau galimos įvairios interpretacijos. Pavyzdžiui, LSDP Taryba – dalis narių yra ne renkami, o nominuojami (39 str. „LSDP tarybos nariais be rinkimų įtraukiami partijos skyrių pirmininkai, LSDMS, LSDJS, Lietuvos sakaliukų sąjungos pirmininkai, Kovo 11-sios Nepriklausomybės atstatymo akto signatarai, Seimo nariai bei Europos parlamento nariai– socialdemokratai ir buvę LSDP pirmininkai“). Kaip tuomet skaičiuoti lyčių santykį? Ar visoje Taryboje, ar tik renkamoje jos dalyje (beje, daugelis vyrų kažkodėl tvirtai įsitikinę, kad tik renkamojoje dalyje)? Jei skaičiuojame visoje Taryboje, tai joje yra 71 moteris iš 243, t. y. tik 29,2%. Jei skaičiuojame renkamojoje dalyje (skaičiuota iš karto po rinkimų, vėliau duomenys galėjo nedaug keistis), tai moterų dalis šiek tiek didesnė – 51 iš 144, t. y. 35,4%. Tačiau statuto norma ir čia neišlaikoma.

Prezidiume renkamoji dalis išlaiko statuto normas – 11 moterų iš 25, t. y. 44%, tačiau visame prezidiume – tik 16 moterų iš 49, t. y. tik 32,7%. Valdyboje – vaizdelis liūdnas. Tik 4 moterys iš 20, t. y. tik penktadalis. Ar reiktų valdybą laikyti renkamu valdymo organu? Matyt, interpretuojama ne taip. Net jei ir Statuto normos čia netaikytinos, vis tiek negražu, kai bet kuriame socialdemokratinės partijos valdymo organe yra tokios lyčių disproporcijos, kai partijoje (kaip suvažiavime paskelbta) moterų net 53%.

Didelę problemą sukelia vadinami „surenkamieji“ rinkimai, kai, pavyzdžiui, skyriai renka (siūlo) Tarybos narius nuo savo skyriaus ir nesilaiko statuto normos. Tas pats tinka ir renkant delegatus į suvažiavimus, konferencijas. Kadangi tokių skyrių ne taip jau mažai, todėl centrinių valdymų organų sudėtis iškraipyta. Kaip tuomet elgtis?

 

Bet kokiu atveju susidariusią padėtį reikia taisyti. Gali būti keli pasiūlymai. Pavyzdžiui, Prancūzijoje rinkimų įstatymas įpareigoja pateikti vienodą moterų ir vyrų kandidatų skaičių. Jei kurios nors lyties atstovų pateikiama daugiau, rinkimų komisija išbraukia perteklinės lyties atstovus iki reikiamo skaičiaus, pradėdama nuo sąrašo galo (EP rinkimuose). Nacionaliniuose rinkimuose, kur renkama vienmandatėse apygardose, nukrypimas nuo lyčių proporcijos baudžiamas piniginėmis sankcijomis: partijai atitinkamai sumažinama valstybės dotacija. Pasinaudojant Prancūzijos patirtimi, būtų galima mažinti skyriaus pasiūlytų asmenų skaičių iki statuto normos.

Galima eiti ir kitu keliu. Kai kurios Europos socialdemokratinės partijos praeityje, kol dar būdavo panašių nukrypimų, pavesdavo partijų moterų organizacijoms pateikti kandidates ir jomis papildydavo sąrašus ar valdymo organų sudėtį iki statutinių proporcijų.

Už partinę drausmę, laikantis statuto, atsako etikos ir procedūrų komisijos. Jos turi tarti galutinį žodį ir formuojant sąrašus, ir renkant valdymo organus. Ir tam nereikia keisti statuto. Tik reiktų numatyti sankcijas už statuto normų pažeidimą šioje srityje. Ir gal būt reiktų papildyti statutą norma, kad partijos ir skyrių Etikos ir procedūrų komisijos būtų atsakingos už surenkamųjų rinkimų kandidatų pateikimą?

Atėjo laikas iškelti principinį klausimą ir pasakyti tiesą apie kvotas valdymo organuose. Kam jos reikalingos? Maždaug vienodas lyčių atstovavimas svarbus priimant politinius sprendimus, o ne dėl grožio. Todėl visos kalbos apie renkamąsias valdymo organų dalis yra piktavalių vyrų išsisukinėjimai, besistengiant nustumti moteris nuo sprendimų priėmimo. Deja, jiems pavyksta, nes yra įtakingi. Visi tie išvedžiojimai padeda jiems išsaugoti savo įtaką, sprendimus nulemia vyrų nuomonė.

 

Dr. Giedrė Purvaneckienė

Seimo narė,

LSDP Prezidiumo narė, LSDMS pirmininkės pavaduotoja