O. Leiputė. Ar tikrai tautinių mažumų moksleiviams Lietuvos mokyklose taip blogai?

Gyvenimo ratas politikoje primena amžinąjį variklį. Vieni rinkimai keičia kitus, o su jais prisimenamos ir amžinos kaip gyvenimas problemos – tai Seimo narių skaičius per didelis, tai Lietuvoje per daug laisvadienių...

Periodiškai ir jau dėsningai pasigirsta tautinių mažumų, o tiksliau, lenkų nepasitenkinimas Lietuvos bendra švietimo politika. Šūksnių periodiškumas ir šį kartą dėsningas artėjantiems rinkimams. Gana švaistytis kaltinimais, neva Lietuvos Vyriausybė skriaudžia tautinių bendrijų mokyklas – skiria mažesnį finansavimą nei lietuviškoms mokykloms. Vyriausybė ėmėsi išsamios mokyklų finansavimo analizės, kuri ir atskleidžia tikslų, faktišką vaizdą. Iš Švietimo ir mokslo ministerijos leidinių bei atliktos analizės aiškiai matyti, kad tautinių bendrijų mokyklų ir moksleivių padėtis kai kuriais atvejais yra net geresnė negu lietuvių.

Paanalizuokime drauge. Vidutinė vienam mokiniui tenkanti mokinio krepšelio lėšų suma šalyje 2014 metais buvo 1 604,3 euro metams.

Pavyzdžiui, Šalčininkų rajono savivaldybėje vidutinė vienam mokiniui tenkanti mokinio krepšelio lėšų suma buvo 2 224 eurai metams (38,6 procento didesnė, palyginti su šalies vidurkiu). (Duomenys paimti iš Švietimo ir mokslo ministerijos leidinio „Lietuva. Švietimas regionuose 2015“ 12 psl.). Taip pat pastebėtina, kad, pavyzdžiui, 2014 metais Alytaus miesto savivaldybėje vidutinė vienam mokiniui tenkanti mokinio krepšelio lėšų suma tėra tik 1452,4 euro, Šilalės rajono savivaldybėje – 1473,9 euro (t. y. Šalčininkų rajono savivaldybėje vidutinė vienam mokiniui tenkanti mokinio krepšelio lėšų suma buvo 53,1 procento didesnė, palyginti su Alytaus miesto savivaldybėje vidutiniu vienam mokiniui tenkančiu mokinio krepšeliu, ir 50,9 procento didesnė, palyginti su Šilalės rajono savivaldybe. Vilniaus rajono savivaldybėje vidutinė vienam mokiniui tenkanti mokinio krepšelio lėšų suma 2014 metais taip pat gerokai viršijo šalies vidurkį (apie 29,7 procento) ir buvo 2 081,5 euro metams. Skiriasi ir realus mokinio krepšelio koeficientas mokyklose – tautinių mažumų mokyklose ir tose pačiose vietovėse, daugiakalbėje aplinkoje veikiančiose analogiškose lietuvių švietimo įstaigose. Mokinių, besimokančių daugiakalbėje aplinkoje esančiose mokyklose (skyriuose) lietuvių mokomąja kalba ir tautinių mažumų kalbomis, sutartinių mokinių koeficientai yra didesni 20 procentų. Daugiakalbėje aplinkoje veikiančiose mokyklose, kuriose mokomoji kalba lietuvių, sutartinių mokinių koeficientai didesni 20 procentų nei vienakalbėje aplinkoje veikiančiose mokyklose, kuriose mokomoji kalba lietuvių. Tautinės mažumos kalba mokančiai gimnazijai, turinčiai 344 mokinius, mokinio krepšelio lėšų realiai skiriama 592 040 eurų, lietuvių kalba mokančiai gimnazijai, veikiančiai vienakalbėje aplinkoje, – 483 916 eurų metams, taigi skirtumą sudaro apie 108 tūkstančiai eurų. Maža to, vadovėliams įsigyti tautinių mažumų mokyklos gauna daugiau valstybės skiriamų lėšų vienam mokiniui vadovėliams ir mokymo reikmėms negu analogiškos lietuvių mokyklos. Poreikis nustatomas pagal mokyklas individualiai. Ir vėl remsiuosi statistika. Kalbant apie vienam mokiniui tenkančias mokinio krepšelio lėšas, panaudotas vadovėliams ir mokymo priemonėms įsigyti Šalčininkų rajono savivaldybėje 2014 metais buvo skirta 170,9 euro mokinio krepšelio lėšų. Vilniaus rajono savivaldybėje buvo skirta 124,8 eurų, kai tuo tarpu Rietavo savivaldybėje – viso labo tik 14,8 euro, Molėtų rajono savivaldybėje – 21,6 euro. (Duomenys paimti iš Švietimo ir mokslo ministerijos leidinio „Lietuva. Švietimas regionuose 2015“ 14 psl.). Kažkodėl iš tautinių mažumų atstovų viešojoje erdvėje netenka išgirsti fakto, jog Lenkijoje lietuvių kilmės asmenys lenkų kalbos egzaminą laiko tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir besimokantys lenkiškose mokyklose. Ir lietuviai šio fakto nedramatizuoja, nepolitizuoja. Pasak Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo Rimanto Vaitkaus, iš 400 pasaulyje (ne Lenkijoje) egzistuojančių mokyklų lenkų dėstomąja kalba 70 yra Lietuvoje, tai yra penktadalis visų mokyklų. Akivaizdu, kad Lietuvoje sudarytos labai geros sąlygos lenkų tautinei mažumai mokytis gimtosios kalbos nuo darželio iki universiteto. Suprantama, kad tautinės mažumos bijo būti neišgirstos ar mažiau matomos. Tačiau Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė nuolat akcentuoja, jog tautinės bendrijos yra tokie patys šalies piliečiai, mūsų visuomenės dalis, dėl kurios lygiai taip pat stengiamasi, ieškoma kompromisų. O jei iškyla kokios abejonės, visi klausimai gali būti išspręsti dialogu, nepolitikuojant ir juolab, nekiršinant visuomenės.

Šaltinis: http://www.delfi.lt