• Svarbiausia – žmogus!
    • Svarbiausia – žmogus!
    • Svarbiausia – žmogus!

Socialiniai tinklai

Paieška

Lankomumo statistika

Šiandien288
Vakar202
Šią savaitę884
Šį mėnesį3954
Viso1082686

Dabar svetainėje 72 svečiai ir narių nėra



Renginiai ir naujienos

M. Petrauskienė. Ar ne socialdemokratai rūpinasi Lietuvos vietos savivalda?

Spalio 10-ąją minėjome Vietos savivaldos dieną. Todėl ruduo kasmet yra gera proga įvertinti ir padiskutuoti, kokia savivaldos vieta šalies politinėje sistemoje ir kas nuveikta valstybės politikoje, stiprinant Lietuvos savivaldą ir gerinant jos darbą.

Socialdemokratai įrodė, kad jie praktiškai įgyvendina tokią Lietuvos savivaldos politiką, kuri remiasi principu – daugiau vietinės demokratijos, daugiau finansinių galių savivaldybėms. Taip jie tik pateisina visuomenės lūkesčius – nuomonių apklausos rodo, kad Lietuvos gyventojai savivaldos institucijomis pasitiki labiau nei centrine valdžia.

Nors dažnai tebepasigirsta balsų, kad Lietuvoje nėra tikros savivaldos, kad centrinė valdžia nepasitiki savivaldybėmis, kad savivaldybėms perduodamos vis naujos funkcijos, tačiau nesuteikiamas finansinis pagrindas joms įgyvendinti, kritikuojama savivaldybių biudžetų sudarymo metodika ir pan., šioje Seimo kadencijoje reikalai juda į priekį.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija pastoviai bendradarbiaujame, tariamės su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), Vyriausybe, Vidaus reikalų ministerija bei esame nemažai nuveikę didinant savivaldybių savarankiškumą, tobulinant teisinę bazę ir kt.

Tiesioginiai merų rinkimai – pagaliau po ilgų diskusijų tai padarėme! Tai buvo istoriniai rinkimai, kurie buvo didelis žingsnis vietos demokratijos stiprinimo link. Rinkėjams buvo suteiktos dar didesnės galios formuoti savo vietos valdžią. Per visuomeninius komitetus nepartiniams buvo sudaryta galimybė dalyvauti savivaldos rinkimuose.

Prieš savivaldos rinkimus šį pavasarį buvo daug baiminamasi, kad tiesiogiai išrinkti merai negalės produktyviai dirbti, jeigu tarybos narių daugumą sudarys kitų partijų atstovai ir pan. Tačiau praėjo geras pusmetis, ir, kaip matome, taip neatsitiko. Tiesiogiai išrinkti merai sugebėjo suformuoti daugumą savo autoritetu ir pelnytu žmonių pasitikėjimu patraukti į savo pusę ir kt. savivaldybių tarybos  narius.

Dar ir dabar pasigirsta balsų, kad tiesiogiai išrinkti merai turi per mažai galių (dalį paprastųjų funkcijų). Tačiau, nekeičiant Konstitucijos, įstatymu suteikti merams daugiau įgaliojimų nebuvo galima. Ateityje, matyt, reikia ieškoti galimybių ir būdų tai padaryti.   

Kitas, ypatingai svarbus klausimas – savivaldybių biudžetų sudarymo metodikos nustatymas. Vykdydama 2015 m. balandžio 15 d. Konstitucinio Teismo nutarimą, Finansų ministerija nuo 2016 m. keičia savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodiką, pagal kurią savivaldybės biudžetui tenkanti  gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bus apskaičiuojama remiantis nauju kriterijumi – konkrečios savivaldybės teritorijoje  ir visoje Lietuvoje vidutiniškai vienam gyventojui tenkančio šio mokesčio santykiu.

 

Pagal naują metodiką savivaldybės biudžetui skiriama GPM  (procentais) dalis nustatoma, palyginus prognozuojamas savivaldybės pajamas iš GPM vienam savivaldybės gyventojui su vidutinėmis prognozuojamomis visų savivaldybių pajamomis iš GPM vienam gyventojui.

Toms savivaldybėms, kurių prognozuojamos pajamos iš GPM  vienam savivaldybės gyventojui yra mažesnės nei vidutinės  visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš GPM vienam gyventojui, savivaldybės biudžetui skiriama GPM dalis  (procentais)  bus nustatoma 100 proc., o tos savivaldybės, kurių prognozuojamos pajamos didesnės nei vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš GPM vienam gyventojui, tampa „donorėmis“.

Dėl naujo reglamentavimo 2016 m. keičiasi ir savivaldybių „donorių“  struktūra. „Donorės“ kitais metais bus Vilniaus m. savivaldybė (jai liks 45,95 proc. savivaldybei tenkančio GPM), Kauno miesto (jai liks 76,85 proc. GPM), Klaipėdos  m. (su 87,32 proc. GPM) ir Neringos savivaldybė (59,04 proc. GPM).

Tačiau svarbi naujovė – savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodika numatys, kad  ir „donorėms“ (kaip ir kitoms savivaldybėms) bus skiriamos lėšos išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti, atsižvelgiant į vietinių kelių ir gatvių lygį, savivaldybės teritorijos plotą, pensinio amžiaus gyventojų skaičių, ikimokyklinio amžiaus vaikų skaičių ir į kt. rodiklius (kuriuos lemia nuo savivaldybės nepriklausantys veiksniai).

Todėl ir 2016 m. mažesnę GPM dalį procentais gausiančios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų ir Neringos savivaldybės papildomų pajamų gaus iš lėšų išlaidų struktūros skirtumams išlyginti: Vilnius – apie 12,1 proc., Kaunas – 6,8 proc., Klaipėda – 3,8 proc., Neringai – 1,6 proc. Be to, didėja ir bendra savivaldybėms  tenkanti GPM dalis – šįmet 72,8 proc., 2016 m. – 75,49 proc.

Prognozuojama, kad savivaldybių biudžetai  GPM  2016 m. gaus  94 mln. eurų daugiau nei šiemet (iš jų beveik 55 mln. eurų – papildomos pajamos dėl ekonomikos augimo ir beveik 44 mln. eurų – dėl atlyginimų didinimo ir kt. poreikių finansavimo). Kitaip tariant, 2016 metais  visų savivaldybių pajamos nebus mažesnės, negu jos buvo 2015 metais.

Be to, manau reikėtų pritarti LSA pasiūlymams, kad, siekiant išvengti, jog, didėjant savivaldybių finansiniam savarankiškumui, atitinkamai nebūtų mažinama bendrosios dotacijos kompensacija (BDK), ir realios savivaldybių pajamos neliktų tos pačios, kad BDK būtų pakeista pastovaus dydžio bendrosiomis dotacijomis.

Didelė paskata savivaldybėms skatinant verslumą, investicijas, naujų darbo vietų kūrimą yra siūlymas neberiboti (neatimti į valstybės biudžeto pajamas) savivaldybių biudžetams prognozuojamų  savarankiškų pajamų augimo virš 21 proc.

Europos Vietos savivaldos chartijoje pabrėžiama, kad valdžia turi būti kuo arčiau žmonių. Centrinė valdžia, suteikdama savivaldybėms ne tik daugiau demokratijos, bet ir finansinių galių, tik geriau užtikrins gyventojų  interesus ir pagerins žmonių gyvenimą. To ir toliau sieksime.

 

delfi.lt

TOP