A. Monkauskaitė. Žemės ūkiui reikia rimtos pagalbos

Šiaulių kraštas visuomet garsėjo derlingomis žemėmis, stipriais ūkiais ir darbščiais žmonėmis. Bėga laikas, į politinius verpetus įsukdamas naujus vėjus, diktuojančius savas taisykles. Ypatingi pasikeitimai juntami žemės ūkio sektoriuje. Diskusijas žemdirbiams jautriomis temomis rengiame nuolat. Šį kartą susitikti su Žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene į Seimą pakviečiau Šiaulių apskrities – Joniškio, Kelmės, Radviliškio  savivaldybės merus, vicemerus, administracijos direktorius, žemės ūkio skyrių vedėjus.

Pienininkystės problemos šiandien, deja, tikrai neišspręstos, susitikimuose žmonės kelia labai daug klausimų. Nepalankių ūkininkavimui teritorijų nustatymas – taip pat labai sudėtinga tema. Džiugu, kad Kaimo reikalų komitetas, tiek pozicija, tiek opozicija, daugumą sprendimų priima bendru sutarimu. Tačiau Žemės ūkio ministerijos, kaip vykdančiosios institucijos, sprendimų, ypač globalių, pasigendame. Liūdina tai, jog prioritetinei sričiai – gyvulininkystei skirtos lėšos, šios šakos taip ir neišjudino, numatytų rezultatų pasiekti bent jau kol kas nepavyko.

Susitikime dalyvavęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža  pastebėjo, jog metų pradžioje iš 1300 jaunųjų ūkininkų pateiktų paraiškų Nacionalinėje mokėjimo agentūroje buvo įvertina tik apie 10 proc., o sutarties nebuvo sudarytos nė vienos. Investicijų programoje situacija panaši – peržiūrėta maždaug apie 12 proc. paraiškų, o sutarties taip pat nesudaryta nė vienos. Jauniesiems ūkininkams netrukus bus skelbiamas naujas kvietimas. Seimo narys neslėpė ne tik nuostabos, bet ir nusivylimo Nacionalinės mokėjimo agentūros darbu.  

Seimo narys B. Pauža priminė prieš metus Žemės ūkio viceministro duotą pažadą  pateikti pasiūlymus dėl įvairių programų sumažinimo. Pinigai, numatyti mažiau svarbioms programoms galėtų atitekti gyvulininkystei ir pienininkystei. Bet ministerija nieko neparuošė ir jokių pasiūlymų bei sprendimų nepateikė. Nors naujajam finansiniam periodui buvo galima pasiruošti ir susitvarkyti.

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Edmundas Jonyla  palietė taip pat vieną iš labai opių temų – afrikinį kiaulių marą. Kokiu keliu mes eisime, kaip šią problemą spręsime? Su kaimynais latviais, lenkais vieningos politikos neturime. O reikalavimas – iššaudyti šernus – ar padės šios ligos išvengti? Susirgus šernams, didžiausias smūgis tenka kiaulių fermoms. Šiuo klausimu kalbėjomės ir su Europos komisaru Vyteniu Andriukaičiu. Žemės ūkio ministerija žadėjo pateikti pasiūlymus. Nepatenkintų kiaulių augintojų skaičius kuo toliau, tuo labiau auga, o ligų ratas nuo kiaulių maro židinio teritorijos nepaliaujamai plečiasi.    

Joniškio savivaldybės atstovas pasidalijo patirtimi iš surengtų pratybų, kaip elgtis ekstremalioje situacijoje, sprendžiant kiaulių maro likvidavimo pasekmes. Didžiausiame kiaulių komplekse, turinčiame 25 tūkst. kiaulių, buvo sumodeliuotas aptikto maro scenarijus. Praktinė pamoka ne tik išryškino problemą, bet ir padėjo pasiruošti netikėtumams.

Radviliškio žemės ūkio skyriaus vedėjas paakcentavo, jog gyvulininkystė atsidūrė kritinėje būklėje. Pieno kompleksas gauna vos 0,18 euro centų už 1 litrą pieno. Pablogėjo eksportas. Žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė priminė, jog Lietuva, kalbant apie pieną, net 70 proc. visos pagamintos produkcijos eksportavo į Rusiją. Rusijos rinka buvo itin pelninga. Užsidarius šiai rinkai, teko ieškoti naujų. Naujos pieno rinkos atsidarė, bet jos nėra tokios pelningos. Negreitai gendančių produktų – pieno miltų, sviesto eksportas yra išaugęs, bet pinigų suma, kuri sugrįžta kaip pelnas, yra žymiai sumažėjusi. Norint ateiti į naują rinką, reikia 2-3 metų įdirbio. Mūsų perdirbėjai nedirbo – neieškojo naujų rinkų, gyveno komforto sąlygomis, eksportuodami į Rusiją. Ir nors mes džiaugiamės, kad rinka su Kinija atsidaro, bet viskas daroma ne taip greitai, reikia įdirbio, kad vartotojas norėtų to konkretaus produkto.

Žemės ūkio ministrė atkreipė dėmesį, jog pieno supirkimo kainos krito visoje Europoje. Lyginant su kaimyninėmis šalimis – Latvija, Estija, Lietuvoje jos žemiausios. Europos Komisija, įvertinusi, kad situacija Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje ir Suomijoje buvo sunkiausia, Lietuvai skyrė daugiau išmokų už kitas šalis. Vasario-balandžio mėnesiais žemdirbiams buvo padalinta 30 mln. eurų. Metų pabaigoje laukia dar viena išmokų banga. Nors situacija Lietuvoje sunkiausia, bet, pasak ministrės V. Baltraitienės,  mes neturime galimybės reguliuoti kainų. Tam Seime reikia priimti įstatymą, prieštaraujantį europinei teisei. Bet tam turi būti priimtas ryžtingas sprendimas.

Aptartas problemas su Šiaulių apskrities vadovais dar gvildensime ir socialdemokratų partijos frakcijoje, Seimo komitetuose. Lietuvos žemės ūkiui reikia rimtos pagalbos. Ir ryžtingus sprendimus turime priimti nedelsiant.

 

Alma Monkauskaitė
Sveikatos reikalų komiteto narė, Šiaulių krašto bičiulių parlamentinės grupės pirmininkė, socialdemokratė