• Svarbiausia – žmogus!
    • Svarbiausia – žmogus!
    • Svarbiausia – žmogus!

Socialiniai tinklai

Paieška

Lankomumo statistika

Šiandien407
Vakar496
Šią savaitę1499
Šį mėnesį4569
Viso1083301

Dabar svetainėje 107 svečiai ir narių nėra



Renginiai ir naujienos

Atvirkščias pasaulis: nevaikštantys „sveikieji“ ir judrūs „neįgalieji“

Valstybinės institucijos – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – darbas ir sprendimai, priverčia šiurpti ir netelpa sveiko proto rėmuose. Gandų ir skundų girdžiu kasdien, bet realybė, kurią pamačiau pati, pasirodė žiauresnė.

Nevaikšto, tačiau sveika

Su socialine darbuotoja Irena  aplankėme moterį apie kurią rašau savo pirmąjame straipsnių cikle „Diena su socialiniu darbuotoju“. Moteris gyvena viename iš bendrabučių Minijos gatvėje (vieta, kur siaubo filmus galima kurti). Vienišą, apleistą moterį ėmėsi gelbėti Socialinės paramos centras. Visi socialinių darbuotojų veiksmai atsitrenkia tarsi į sieną: moteriai sunki negalia, tačiau garsioji Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba jai iki tol turėto neįgalumo dar 2013 metais nebenustatė. Vaizdas, kurį pamačiau pašiurpino: mažame kambarėlyje prigrūstame dulkėtų daiktų, ant lovos sėdėjo moteris, judėti galinti tik invalido vežimėlio pagalba.

Sveiki, tačiau neįgalūs?

Realybės šou: moters negalia matyti net be medicininės apžiūros, tačiau specialistai to nemato. Tačiau mano gimtame kaime pilna „neįgaliųjų“ su gera pensija, kurie sveiki „kaip  bikiai“ maukia degtinę. Šį sekmadienį aplankiau mamą ir paklausiau, kaip tie jos kaimynai gavo tą neįgalumą. Mama tik juokėsi, kad lengvai – „pagal piniginės storį“. Net neįgalumo gavimo kainas visi žino, visi susitvarko – kas tik pinigų reikiamam asmeniui duoda. Dabar tokie laikai, kad viską sprendžia pinigai. Grįždama namo mąsčiau, kad tie negalią turintys žmonės matyt nebetelpa į tarnybos limitą – jis atitenka turtingiems ir apsukriesiems.

Visgi bandysiu ieškoti teisybės. Rašysiu raštus Sveikatos apsaugos ministerijai, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo Tarnybai – ieškosiu kur dingo neįgalumas, negalią turinčiam žmogui ir  paviešinsiu visą savo tyrimo medžiagą.

Matyt čia ir yra mano pareiga ar misija – apginti patį silpniausią visuomenės narį.

Didžiausias atradimas

Paskutinis mano vizitas – su socialine darbuotoja Irena pagal gautą kaimynų skundą lankėmės bute, Naikupės gatvėje. Radome devintą dešimtį perkopusią močiutę ir dukrą, kuri tvarkėsi bute. Šlapimo kvapas buvo nepakeliamas. Tarpdury bandžiau daryti skersvėjį, bet ir tai nepadėjo, išbėgau į koridorių … Tuo tarpu socialinė darbuotoja Irena kantriai klausinėjo dukrą, aiškino kokią pagalbą gali suteikti Socialinės paramos centras, kaip padėti senolei, kad tai liga, o ne jos kaprizai … „Dieve gailestingasis“,- pamaniau. Aš turbūt tikrai negalėčiau dirbti socialine darbuotoja.

Mano kelios dienos su socialiniais darbuotojais – tai neįkainojama patirtis, kuri  suteikė daug žinių apie socialinį darbą, parodė kokia plati yra socialinė sfera, ir kiek čia yra dar taisytinų įstatymų,  teisės aktų ir kitų niuansų.

Tačiau pats didžiausias atradimas tai  žmonės – socialiniai darbuotojai. Ir nesvarbu kokios jų pareigybės. Jie kantriai, nuoširdžiai dirba socialinio darbo „fronte“.  Deja,  jų sunkus ir dažnai pavojingas darbas yra mažiausiai apmokamas. Tai turi rūpėti visiems ir išspręsta kuo skubiau.

LSDP Klaipėda info

TOP