LSDP Rokiškio skyriaus moterų socialdemokračių, dalyvavusių akcijoje "MUMS RŪPI", KREIPIMASIS

Prie LSDP organizuojamos socialinių darbuotojų savanoriškos pagalbos ir palaikymo akcijos "Mums rūpi" aktyviai prisijungė LSDMS Rokiškio rajono moterys socialdemokratės.

"Kaip gera pabūti su žmonėmis, kurie prisiliečia arčiausiai pagalbos trokštančio žmogaus, kurie pasako, kad jiems svarbiausia ŽMOGIŠKUMAS. Tai socialiniai darbuotojai ištiesia pagalbos ranką, kai žmogus neturi ką valgyti, kur gyventi, galų gale jei paslysta gyvenime. Tik šie žmonės žino, kokios opiausios problemos jų kasdieniniame darbe ir kaip skaudu, kai supranti jog niekuo negali padėti pagalbos prašančiam žmogui.

Mūsų skyriaus moterys aplankė Jūžintų trumpalaikės socialinės globos įstaigą, Obelių savarankiško gyvenimo namus, Pandėlio ir Kriaunų seniūnijų socialinius darbuotojus. Norėjome nors dalele širdies pajausti - kokia yra šių darbuotojų kasdienybė, kokios problemos ar džiaugsmai juos lydi kasdieninėje veikloje. Kiekvieną sykį po tokio susitikimo žavėjomės - kokios trapios ir dvasiškai stiprios mūsų socialinės darbuotojos ir jų padėjėjos. Ypač šildė širdis dėkingų gyventojų žodžiai, kurie socialines darbuotojas vadino jų Angelais. Supratome, kad ir vienas išgelbėtas žmogus yra didžiulis džiaugsmas ir kad ne dideliuose darbuose ar šūkiuose yra laimė, o mažyčiame kasdieniniame gyvenime, jei nors vieną žmogų padarai šiek tiek laimingesnį ar geresnį. Deja foto negali perteikti šių moterų širdies šilumos, bet dėkingų gyventojų piešti paveikslai ar rankdarbiai iškalbingai byloja apie socialinio darbuotojo rūpestį žmonėmis" - sakė akcijos dalyvė Danguolė Kondratenkienė.

Aptarę akcijos rezultatus, moterys surašė kreipimąsi į visuomenę ir atsakingas institucijas su Rokiškio rajono aktualijomis bei pastabomis, kaip būtų galima gerinti socialinio darbuotojo ir jo kliento padėtį ne tik regione, bet ir visoje respublikoje.

I. Rokiškio rajono gyventojams socialines paslaugas teikia Rokiškio socialinės paramos ir sveikatos skyrius bei jo padaliniai:

- Rokiškio socialinės paramos centras, jungiantis: Obelių savarankiško gyvenimo namus,  Jūžintų dienos ir trumpalaikės socialinės globos centrą  sutrikusio intelekto asmenims nuo 18 metų amžiaus,  Dienos centrą neįgaliems ir sutrikusio intelekto vaikams, Lankomosios priežiūros padalinį; 

- 10 rajono seniūnijų socialinio darbo organizatorius ir socialinius darbuotojus su rizikos šeimomis.

II. Rajono socialinės problemos: demografinė rajono padėtis - darbingo amžiaus gyventojai sudaro 59,6% visų gyventojų (šalyje - 61,8%), pensinio amžiaus -24,8% (šalyje -22,4%). Rokiškio rajonas yra vienas iš labiausiai senstančių rajonų Lietuvoje. Ankščiau senais, neįgaliais, vienišais rūpinosi bendruomenė, o dabar šios tradicijos išlikę nedaug, todėl socialinio darbuotojo paslaugos yra labai reikalingos.  Rokiškio rajone gyvena virš 150 socialinės rizikos šeimų, kuriose gyvena virš 300 vaikų. Socialinės rizikos asmenų kiekvienais metais daugėja, šiemet jų yra virš 500.

III. Akcijos dalyvės kartu su socialinės paramos ir sveikatos centro darbuotojomis aplankė visus socialinės paramos centro padalinius bei Pandėlio ir Kriaunų seniūnijų socialinius darbuotojus.

Pastebėjimai:

1. Visi rajono socialiniai darbuotojai labai myli savo darbą. Dažnas iš jų atlieka savo pareigą ne tik darbo metu, bet ir po darbo valandų, tiesiog iš žmogiškumo. Neretai aukoja savo laisvą  laiką, šelpia, remia, veža savo transportu tuos, kuriems reikia pagalbos.

2. Didžiausias profesijos įvertinimas yra laimingi globos įstaigų gyventojų veidai, jų šypsenos ir džiaugsmo ašaros. Jų dovanoti darbeliai įstaigų darbuotojoms. "Mūsų nameliai" ,"Mūsų Angelai" tai frazės, geriausiai apibūdinančios socialinio darbuotojo misiją visuomenėje.

3. Dauguma socialinių darbuotojų įžvelgia nepakankamą arba iškreiptą  savo profesijos vertinimą politikų ir gyventojų sluoksniuose - žemas darbo užmokestis, visuomenėje galiojantis stereotipas, kad socialinis darbuotojas lankosi tik socialinės rizikos šeimose ir atlieka "baudėjo" funkciją. Dar blogiau su gyventojų  požiūriu į socialinės globos ar priežiūros įstaigas, ypač tas, kuriose apgyvendinami rizikos asmenys - praradę gyvenamą būstą ar vedantys asocialų gyvenimo būdą.

4. Dideli kompetencijos reikalavimai: socialinis darbuotojas privalo išmanyti socialinio darbo, teisinę bazę, psichologijos ir medicinos pagrindus. Dažnai jis tampa mediatoriumi (atstovu) tarp šeimos narių, tarp gyventojo ir medicinos darbuotojų bei kitų įstaigų atstovų.  Ne vienas šių darbuotojų pastebi, kad jų darbas yra nesaugus dėl neprognozuojamo socialinės rizikos asmenų ar asmenų su psichine negalia elgesio. Socialinių darbuotojų dirbančių su socialinės rizikos šeimomis kaita yra pati didžiausia.

5. Iškeliama  savanorystės problema. Iki šiol rajone, ypač kaimiškosiose vietovėse, savanorystė tik pradeda savo gyvavimą. Dėl nežinojimo ar informacijos stokos visuomenei, ypač vyresnio amžiaus (kas ir dominuoja kaimuose) savanorystė yra nesuprantamas ir nepriimtinas reiškinys.

6. Įžvelgiama socialinio darbuotojo teikiamų paslaugų neužtikrinimo problema, ypač susidūrus su specialios pagalbos poreikiu (narkomanai, alkoholikai, benamiai, smurtą patiriantys asmenys ir pan.). Šiems asmenims reikia specializuotų, kompleksinių paslaugų. Socialinės paramos ar globos įstaigose ir seniūnijose stokojama psichologų, medicinos darbuotojų, socialinių padėjėjų etatų, todėl šias funkcijas atlieka socialiniai darbuotojai.

7. Neišspręsta socialinio pavėžėjimo problema nedarbo ir savaitgalių bei švenčių dienomis. Pavėžėjimas iš gydymo įstaigų (pvz.: priėmimo skyriaus) į namus neįeina į sveikatos priežiūros įstaigų paslaugas, už kurias apmokama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, be to traktuojama, kad tai socialinė problema. Tačiau socialiniai darbuotojai nebudi naktimis ir savaitgaliais bei švenčių dienomis, todėl neprivalo pasirūpinti vienišais, socialinės rizikos asmenimis ir  šie žmonės paliekami likimo valiai.

8. Įstaigų techninė įranga (kompiuteriai, spausdintuvai), ypač seniūnijose, yra pasenusi tiek morališkai, tiek fiziškai.  Neretai socialinis darbuotojas pas klientą vyksta pėsčiomis arba savo transportu, nes seniūnijų turimų lėšų neužtenka visoms seniūnijai priskirtoms funkcijoms užtikrinti.

Išvados ir pasiūlymai:

1. Senstančioje visuomenėje socialinių paslaugų poreikis nuolat didės, todėl reikia didinti socialinio darbuotojo profesijos įvaizdį. Visuomenės informavimas per žiniasklaidos priemones apie socialinio darbuotojo misiją ir funkcijas gerintų socialinio darbuotojo statusą visuomenėje. Visuomenės tolerantiškumo didinimas "kitokiems", pagerintų socialinės globos ar priežiūros įstaigų funkcionavimą bendruomenėse.

2. Savanorystės skatinimas telkiant darbingo amžiaus nedirbantį ir niekur nesimokantį jaunimą ir vyresnio amžiaus žmones, propaguotų pažinti socialinio darbuotojo darbą, didintų bendruomenių sutelktumą, bendruomeniškumą, altruizmą. Skatintų socialines problemas spręsti bendruomenės lygmeniu. Savanoriškumo principo iškėlimas ir skatinimas visuomenėje padėtų išspręsti ne vieną socialinę problemą Lietuvoje.

3. Socialinio darbuotojo profesijos priskyrimas prie pavojingų darbų kategorijos, tuo pačiu užtikrinant atitinkamą atlygį už šį darbą, kompensuotų nesaugumo veiksnį darbe. Socialinio darbuotojo profesijai reikalaujama aukštos kompetencijos daugelyje sričių, todėl padorus atlygis už darbą motyvuotų specialistus nuolat kelti savo kompetenciją. Tai būtų vienas iš veiksnių, užtikrinančių konkurencingumą stojant į šios profesijos studijas ir tuo pačiu užtikrintų paruoštų specialistų kokybę. Siūlome socialinio darbuotojo dirbančio su socialinės rizikos šeimomis vidutinį tarnybinį atlyginimo koeficientą didinti nuo 13 iki 16 vidutinio tarnybinio atlyginimo koeficiento.

4. Siūlome ministerijos lygiu spręsti specializuotos, kompleksinės pagalbos paslaugų teikimą socialinės rizikos asmenims (narkomanai, alkoholikai, smurtą patiriantys ir smurtaujantys asmenys) steigiant specializuotos, kompleksinės pagalbos centrus regionuose, nes tokius centrus steigti savivaldybėse ekonomiškai yra neracionalu.

5.  Būtina spręsti socialinio pavėžėjimo nedarbo metu klausimą rajone, mažinant atskirtį tarp socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų, tuo užtikrinant holistinį požiūrį į žmogų ir jo problemas. 

6. Skatinti rajono savivaldybes (finansiškai) socialinės globos ir priežiūros įstaigose steigti medicinos darbuotojų, psichologų etatus integruojant socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir  sveikatos apsaugos ministerijos išteklius.

 T. p. savivaldybių skatinimas užtikrinti socialinių darbuotojų aprūpinimą kompiuterine technika, transportu, kitomis jų darbui būtinomis priemonėmis.

 

LSDP Rokiškio skyriaus moterys socialdemokratės