Kiek kainuoja vandens karai?

Kai ūkininkai skundžiasi, kad už pieną perdirbėjai jiems moka mažiau nei parduotuvėje kainuoja mineralinis vanduo, tai darosi jų nuoširdžiai gaila. Ir pagalvoji, kokie blogiečiai, išnaudoja taip sunkiai dirbančius ūkininkus. Natūralu taip galvoti ir apie visus kitus blogiečius, kurie nori didinti mokesčius ir skriausti kiekvieno iš mūsų piniginę. 

Visai neseniai žiniasklaidos portaluose, žinių reportažuose liejosi daug vandens. Ne tiesiogine tų žodžių prasme, bet vyko tikras vandens, tiksliau - dumblo karas. Ir su jam būdingu galbūt ir politiniu kvapeliu...

Bendrovė UAB „Vilniaus vandenys“ buvo kaltinama dėl neveikiančių nuotekų valymo įrengimų. Didelį kriminalą čia įžvelgė UAB „Vilniaus vandenys“ stebėtojų tarybos narys Vidas Urbonavičius, ieškodamas kaltųjų tarp įmonės vadovų ir bandydamas įžvelgti sąsajas su kažkada įmonėje dirbusiais asmenimis.

Esu tikra, kad tokių sąsajų ieškojimas – ne politikų, o atitinkamų tarnybų darbas. O politikams derėtų rūpintis savo rinkėjų interesais. O jie tikrai nebūtų laimingi, jeigu išsigandę politikų spaudimo, įmonės vadovai išjungtų sveiką mąstymą ir dėl neracionalių sprendimų... pabrangtų jų teikiamos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos. 

Bendrovė UAB „Vilniaus vandenys“ 2013 metais pastatytus dumblo apdorojimo įrenginius šiuo metu panaudoja pačiu efektyviausiu būdu. Įjungus dumblo džiovinimo įrenginius, paslaugos Vilniaus miesto gyventojams iš karto pabrangtų 0,05 Euro centais, o savikaina išaugtų 1 431 000 Eurų per metus.

Vilniaus dumblo apdorojimo įrenginiai buvo statomi vadovaujantis Aplinkos ministerijos Sanglaudos fondo strategija 2004-2006 metams - „Investicinė programa dumblo tvarkymui Lietuvoje“. Pagal šią programą, Vilniaus miestas buvo pripažintas prioritetiniu spręsti dumblo utilizavimo problemą, kadangi Kariotiškių sąvartynas jau buvo užpildytas.

 

Aplinkos ministerija informavo, kad į naują Kazokiškių sąvartyną dumblas nebus priimamas, tuomet suplanuota sukurti regionines dumblo tvarkymo sistemas. 2006-2007 metais buvo paruošti projektiniai pasiūlymai Vilniaus dumblo apdorojimo įrenginių statybai, kuriais vadovaujantis buvo skelbiamas konkursas. Projektas baigtas įgyvendinti 2013 m. liepos mėn. Pastačius dumblo apdorojimo įrenginius, pasiekti ir įgyvendinti svarbiausi projekto tikslai. 

uotekų dumblas nebekaupiamas netinkamai įrengtose dumblo aikštelėse, taip išvengta grunto bei gruntinio vandens užteršimo. Nuotekų dumblas nebetransportuojamas į buitinių atliekų sąvartynus. Įgyvendinta optimali nuotekų dumblo tvarkymo schema, taip užtikrinta mažiausia sąnaudų kaina ir atitikta aplinkos reikalavimams. Išgauta energija iš nuotekų dumblo, taip didinant energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių dalį. Sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių išmetamų dujų kiekis, taip sumažinta klimato pokyčiui daroma įtaka. Išvengta grunto ir gruntinio vandens taršos, taip pagerinant bendras regiono aplinkos sąlygas. Sumažinta ir panaikinta nuotekų dumblo keliamų nemalonių kvapų sklaida, taip gerinant visuomenės sveikatą.

Nebuvo pamirštos ir visam Vilniaus regionui aktualios problemos. Projekto įgyvendinimo metu įdiegti tankinimo, dumblo priėmimo iš kitų valyklų, terminės hidrolizės, pūdymo, dumblo sausinimo bei džiovinimo įrenginiai. Taip pat sumontuota ir paleista papildoma įranga – grotos, antriniai sėsdintuvai, grandikliai, smėlio plovimo įrenginiai. 

Per metus apdorojama apie 1 569 500 kubinius metrus dumblo.  2014 metais susidarė 5 946 400 kubinių metrų biodujų, iš kurių pagaminta elektros energijos 8 333 560 kWh. Buvo siekiama maksimalaus galutinio kompleksinio dumblo apdorojimo įrenginių darbo efekto (dujų išeigai padidinti, bendram dumblo kiekiui sumažinti, dumblo sausinimui pagerinti ir sumažinti džiovyklos projektinę apkrovą). 

Projekto tikslai pasiekti, tačiau šiuo metu neeksploatuojamos dumblo džiovyklos, nors jos pilnai parengtos darbui, kadangi visoje Lietuvoje iki galo dar neįgyvendinta džiovinto dumblo panaudojimo strategija. Projektuojant Vilniaus dumblo apdorojimo įrenginius buvo numatyta, kad džiovintas dumblas bus panaudojamas kaip atlieka ir sudeginamas Vilniaus regioninėje atliekų deginimo gamykloje, tačiau ji nepastatyta ir manoma, kad bus pastatyta ne anksčiau kaip 2020 metais. Tokia atlieka negali būti sudeginta niekur kitur, tik specialioje, tam pritaikytoje atliekų deginimo gamykloje. Kol nėra galimybių efektyviai panaudoti didelių kiekių džiovinto dumblo, buvo nuspręsta laikinai naudoti ekonomiškiausią technologiją - kompostuoti dumblą. 

Toje pačioje dumblo kompostavimo aikštėje yra apdorojamos ir Vilniaus miesto žaliosios atliekos ir lapai. Per metus be jokio papildomo mokesčio yra apdorojama apie 15 000 tonų žaliųjų atliekų ir apie 50 000 kubinių metrų lapų. Uždarius kompostavimo aikštelę, Vilniaus miestas turėtų rasti vietą, kur padėti didelius kiekius žaliųjų atliekų. Tai mokesčių mokėtojams irgi kainuotų papildomai.

Todėl ir norisi paklausti, koks tikslas kalti UAB „Vilniaus vandenys“ prie kryžiaus? Ar karo kurstymo strategija kurioje nors srityje duoda dividendų? Nebent politinių. Bet ar vilniečiai nori mokėti tokią kainą už politinio karo padarinius? Labai abejoju. 

Auksė Kontrimienė, LSDP pirmininko pavaduotoja, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė, UAB „Vilniaus vandenys“ stebėtojų tarybos pirmininkė, Auksė Kontrimienė, LSDMS pirmininkės pavaduotoja