Prieš lyčių lygybę nukreiptų jėgų mobilizacija ir ko iš to galima pasimokyti

Š.m. birželio mėnesį Budapešte (Vengrija) vyko Rytų ir Centrinės Europos moterų NVO seminaras aukščiau minėta tema, kurį iš dalies finansavo Fridricho Eberto Fondas. Norėčiau kai kuriomis išgirstomis mintimis pasidalinti su Jumis, mielos bičiulės, nes tai manau tampa vis aktualesne tema visoms kairiosioms jėgoms ir ypač mums, Socialdemokratėms.

Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad eilėje Europos šalių „lyties“ samprata buvo diskredituota ir dažnai interpretuojama kaip kažkas įtartina ir nepriimtina. Lyties samprata dešiniųjų rankose tapo mobilizuojančia jėga prieš įvairovę, vienos lyties partnerių santuoką, mokyklų programas diskusijose ar Stambulo Konvenciją. Apie moterų ir vyrų nelygybę paprasčiausiai nutylima, arba griežtai akcentuojamas abortų draudimo klausimas.

Tačiau iš tiesų prieš lyčių lygybę nukreiptų jėgų mobilizacija glūdi kiek giliau. Kaip atskleidė keletas Eberto Fondo pateiktų tyrimų „lyčių ideologijos“ ar „lyčių teorijos“ etiketę naudoja dešiniosios politinės jėgos, o katalikų bažnyčia vaidina čia pagrindinį vaidmenį, sukurdama diskursą bei mobilizuodama tinklus. Tyrimai rodo, kad priešiškumas lyčių lygybei sutelkė net ir anksčiau nebendravusias dešiniąsias jėgas, kurios mato sau grėsmę lyčių lygybės įgyvendinime.

Kairiosios progresyvios jėgos turėtų kritiškai įvertinti savo neveiklumą šioje srityje ir paklausti savęs „Ką mes darėme ne taip ir kokias alternatyvas galime pasiūlyti prieš šį fundamentalizmą, kuris pasireiškia ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu.“ Mano žiniomis darėme labai mažai arba beveik nieko.

Ne ekstremaliosios konservatoriškos jėgos mobilizuoja mases. Tai daro nuosaikūs konservatoriai, pasiskolindami iš ekstremalų retorikos, savo programoms sustiprinti. Nereikėtų jų skatinti krypti dar labiau į dešinę, ypač jei tai kalbama apie lyčių lygybę. Veikiau reikėtų kurti platų strateginį dialogą su progresyviosiomis krikščionių grupėmis, su nuosaikiaisiais arba anti-neoliberaliai nusiteikusiais konservatoriais. Tai jokiu būdu nereikštų atsisakyti savo idėjų. Priešingai tai sudarytų galimybę atrasti naujų sąlyčio taškų ir skleisti progresyvias idėjas.

O kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu?

Jūratė Puidienė
LSDMS atstovė užsienio ryšiams