B. Vėsaitė ir O. Leiputė: „Liūdnas demografines prognozes Lietuvai pakeistų rūpestis vaikais ir moterimis“

Europos Komisija 2060 metais Lietuvai prognozuoja demografinę bombą: tada gyventojų skaičius sumažėtų 38 procentų, ir Lietuvoje gyventų mažiau nei du milijonai gyventojų. Tačiau didesnis valstybės dėmesys moterims ir vaikams išsklaidytų tokias liūdnas prognozes. Lietuvos socialdemokračių moterų sąjunga (LSDMS) šiuo metu Vyriausybei siūlo tris būdus, kaip palengvinti moterų ir šeimų, auginančių vaikus, gyvenimą:

    - mažinant socialinę nelygybę ir skatinant jaunas šeimas dirbti, investuoti į vaikų ugdymo įstaigas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose regionuose, panaudojant ES struktūrinę paramą;
    - rūpinantis vaikų sveikata ir užtikrinant darbo vietų regionuose išlaikymą ir kūrimą, vaikų ugdymo įstaigoms užtikrinti lankstesnes sąlygas įsigyti vietinę žemės ūkio produkciją;
    - mažinant emigraciją iš Lietuvos kaimo, užtikrinti, kad mažieji ir vidutiniai pieno ūkiai, kuriuos dažnai valdo moterys, auginančios vaikus, nebūtų diskriminuojami, superkant pieną;

Tai teigė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narės: Seimo Ekonomikos komiteto narė, LSDMS pirmininkė Birutė Vėsaitė ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė, LSDMS pirmininkės pavaduotoja Orinta Leiputė spaudos konferencijoje Seime „Kaip palengvinti gyvenimą smulkiesiems ūkininkams ir šeimos, auginančioms vaikus“.

Socialdemokratės politikės kritikavo liberalų siūlymą paremti šeimas, auginančias mažamečius vaikus, kai savivaldybė kompensuotų 100 eurų nuo tėvų ar globėjų privačiam darželiui mokamo mėnesinio mokesčio.

„Tokia sistema diskriminuotų vaikus iš skurdžiau gyvenančių šeimų vos ne nuo pat gimimo ir didintų jų socialinę atskirtį ir visuomenės socialinę nelygybę. Šiuo metu vietos vaikų darželiuose neturi 3000 vaikų Vilniuje. Įgyvendinti liberalų modelį per metus prireiktų net 3,6 mln. eurų“, – pabrėžė B. Vėsaitė.

O. Leiputė akcentavo, kad svarbiausia – didesnis dėmesys valstybinėms ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, o tikslinės dotacijos jų plėtrai užtikrins ugdymo kokybę, higienos normų reikalavimus, sumažins ikimokyklinio ugdymo įstaigas norinčių lankyti vaikų eiles.

„Pirmumo teisė galėtų būti garantuota ne tik socialiai pažeidžiamoms šeimoms, bet ir jaunoms šeimoms, kad jos galėtų dirbti ir sėkmingai derinti profesinį ir šeimos gyvenimą. Taip pat reikėtų pagalvoti ir apie žinybinių vaikų darželių steigimą. Pvz., jei vaikų darželis būtų įsteigtas Sveikatos universitete, jį galėtų lankyti studentų, gydytojų ir medicinos darbuotojų vaikai“, – sakė ji.

O. Leiputė papasakojo apie Kaune atliktus vaikų maitinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose tyrimus, kurie parodė, kad yra labai daug alergiškų vaikų, turinčių specialių maitinimosi poreikių, o bendras maisto racionas vaikų darželiuose skurdokas. Daugeliu atvejų 20-25 proc. pirkimo (didmeninė) kaina didesnė už mažmeninę kainą parduotuvėje.

B. Vėsaitė užregistravo Viešųjų pirkimų įstatymo pataisą, kuria siekiama užtikrinti lankstesnes sąlygas įsigyti vietinę žemės ūkio produkciją (ypač ekologišką) vaikų ugdymo įstaigoms, taip pat ligoninėms, globos įstaigoms ir Lietuvos kariuomenei. Šiuo metu vietiniams smulkiesiems ūkininkams per sudėtinga dalyvauti centralizuotuose viešuosiuose pirkimuose, o Lietuvos ugdymo ir globos įstaigas, ligonines vis dažniau pasiekia Lenkijos ūkiuose užauginta produkcija.

„Mažieji ir vidutiniai pieno ūkiai sudaro apie 85 proc. Lietuvos pieno ūkio sektoriaus, o stambieji – 15 proc., tačiau pieno supirkimo kaina stambiems tiekėjams yra beveik 3 kartus didesnė,  o pieno supirkimo kainos intervalas siekia net 12-30 euro centų už litrą. Tai užprogramuoja problemų grandinę: mažiesiems ir vidutiniams ūkiams sunku išsilaikyti, dalis šeimų negali išleisti vaikų į mokslą, nemato prasmės gyventi ir darbuotis Lietuvos kaime, o jų vaikai išvažiuoja ir negrįžta“, – tvirtino B. Vėsaitė.

Pasak jos, „pienas – baltoji Lietuvos nafta, todėl iš jos turi pelnytis ne tik stambieji ūkiai ir 4 ar 5 didieji pieno perdirbėjai, kurie diktuoja pieno rinkos sąlygas. Todėl reikėtų pasiekti, kad pieno supirkimo kaina nebūtų mažesnė nei vidutinė savikaina (apie 22 euro centai už litrą)“.

Sigitos Mykolaitytės nuotrauka