Lygios moterų ir vyrų galimybės LSDP (Įvadinis straipsnis diskusijai)

LYGIOS MOTERŲ IR VYRŲ GALIMYBĖS LSDP
Po ilgų LSDP Moterų sąjungos darbo metų pasiekėme lygių moterų ir vyrų galimybių LSDP statuto 53 straipsnyje:
„...Visuose renkamuose partijos organuose bei dalyvaujančių rinkimuose kandidatų sąrašuose vienos lyties atstovų skaičius negali viršyti 60 %. Rinkimų sąrašuose kandidatai išdėstomi taip, kad kiekviename penketuke nebūtų daugiau kaip 3 vienos lyties atstovai,...“
Taigi, panagrinėkime kaip ši statuto norma įgyvendinama praktikoje, remdamiesi neseniai įvykusių rinkimų į savivaldybių tarybas bei rinkimuose į partijos valdymo organus 33 LSDP suvažiavime.
LSDP moterys ir vyrai savivaldybių tarybų rinkimuose 2015

I.    Priešrinkiminiai sąrašai.
Prisiminkime, kad Statuto norma: nedaugiau kaip 60 % vienos lyties sąraše. O kaip buvo tikrovėje? Iš 60 skyrių: ši statuto norma buvo išlaikyta 37 skyriuose, iš jų 3 skyrių (Pagėgių, Šiaulių ir Varėnos raj.) sąrašuose moterų ir vyrų buvo po lygiai, 28 skyrių sarašuose buvo daugiau vyrų ir 6 - daugiau moterų (Akmenės, Kalvarijos, Kupiškio, Panevėžio, Rietavo raj. ir Visagino).
Dviejų skyrių sąrašuose buvo moterų perteklius virš normos – Birštono 63,3% ir Kėdainių 67,9%, tuo tarpu vyrų perteklius virš normos buvo 21 skyriuje. Visų jį čia nevardysiu, tik pirmą gėdos dešimtuką, kur moterų dalis pati mažiausia:
 
1. Šalčininkai – 19 %
2. Palanga – 19.4 %
3. Neringa – 20,7 %
4. Kretinga – 23,3 %
5. Vilniaus raj. – 26 %
6. Raseiniai – 28 %
7. Plungė – 28,6 %
8. Alytaus raj. – 28,6 %
9. Šilutė – 29,2 %
10. Jonava – 30%
 
Formuojant rinkimų sąrašų pirmuosius penketukus ir dešimtukus dar daugiau skyrių – 27 – pažeidė statuto normas. Net trys skyriai – Alytaus, Anykščių ir Kaišiadorių rajonų – „nesugebėjo“ rasti nė vienos moters į pirmuosius penketukus. Pažeidėjų čempionas – Alytaus rajonas, pirmajame dešimtuke įrašęs tik vieną moterį. Pirmuose penketukuose vidutiniškai buvo 33,3% moterų, o pirmuose dešimtukuose vidutiniškai 36,5%. Taigi, moterų išsidėstymas sąrašuose ne tik neatitiko statuto normos (nedaugiau 3 vienos lyties atstovų kiekviename penketuke), bet ir akivaizdžiai sudarė moterims ne lygias galimybes dalyvauti savivaldybių rinkimuose. Tai kaip gi sekėsi moterims, startavusioms iš blogesnių pozicijų, po rinkėjų reitingavimo?

II.    Sąrašai po rinkimų:
Išrinkta (įskaitant ir tuos, kur vėliau rezultatai buvo panaikinti): 363 tarybų nariai, iš jų 271 vyras ir 92 moterys (25 %). Tas rodo, kad vidutiniškai moterys po reitingavimo krenta į žemesnes vietas sąrašuose.
Porinkiminiuose sąrašuose pirmuose penketukuose sumažėjo susumavus 29 moterimis, o pirmuose dešimtukuose – 57, t.y. vidutiniškai po vieną moterį sumažėjo kas antro sąrašo pirmajame penketuke ir kiekvieno sąrašo dešimtuke.
Aišku buvo ir išimčių iš taisyklės, bei tai greičiau ypatingi atvejai:
•    Birštonas: Birutė Magdalena Vokietaitienė pakilo iš 16 į 7 vietą o Valė Petkevičienė net iš 25 į 9 ir buvo išrinktos .
•    Pakruojis: Rasutė Anušauskienė pakilo iš 17 į 5 vietą, ir buvo išrinkta.
•    Šiauliai: Jolanta Žakarienė iš 62 į 6 vietą, išrinkta.
•    Varėnos rajonas: Angelė Malinovskienė iš 50 į 9. Išrinkta.
•    Vilkaviškio raj. Mavliuda Melibajeva iš 20 į 4 . Išrinkta.
•    Zarasai: Nadežda Matuševa pakilo iš 42 į 12, gaila, nebuvo išrinkta.

Gerai pasirodė Valė Nagienė Mažeikiuose, pakilusi iš 8 į 3 vietą (išrinkta)
Gaila, kad buvo išrinkta tik viena merė – Nijolė Dirginčienė Birštone. Sveikiname ją. 
Išvada dėl rinkimų sąrašų sudarymo: LSDP rinkimų į savivaldybes sąrašuose moterims nebuvo sudarytos lygios galimybės su vyrais, nusižengiant partijos statutui.
 
Rinkimų į partijos valdymo organus rezultatai

Čia statuto norma taip pat aiški – renkamuose valdymo organuose vienos lyties atstovų negali būti daugiau kaip 60 %.  Tačiau čia jau galimos įvairios interpretacijos. Pavyzdžiui, LSDP Taryba – dalis narių yra ne renkami, o nominuojami (39 str. „LSDP tarybos nariais be rinkimų įtraukiami partijos skyrių pirmininkai, LSDMS, LSDJS, Lietuvos sakaliukų sąjungos pirmininkai, Kovo 11-sios Nepriklausomybės atstatymo akto signatarai, Seimo nariai bei Europos parlamento nariai– socialdemokratai ir buvę LSDP pirmininkai“). Kaip tuomet skaičiuoti lyčių santykį? Ar visoje Taryboje, ar tik renkamoje jos dalyje (beje, dauguma vyrų tvirtai įsitikinę, kad tik renkamojoje dalyje)? Jeigu skaičiuojame visoje Taryboje, tai joje yra 71 moteris iš 243, t.y. tik 29,2%. Jeigu skaičiuojame renkamojoje dalyje (apytiksliai, nes skaičiavimo metu dar apie keletą pirmininkų nebuvo duomenų), tai moterų dalis jau šiek tiek didesnė – 51 iš 144, t.y., 35,4%. Tačiau statuto norma ir čia neišlaikoma.
Prezidiume renkamoji dalis išlaiko statuto normas – 11 moterų iš 25, t.y. 44%, tačiau visame prezidiume – tik 16 moterų iš 49, t. y. tik 32,7%. Valdyboje – vaizdelis ne itin patrauklus. Tik 4 moterys iš 20, t.y. tik penktadalis. Ar reiktų valdybą laikyti renkamu valdymo organu? Matyt, interpretuojama ne taip. Net jeigu ir Statuto normos čia netaikytinos, vis tiek negražu, kai bet kuriame socialdemokratinės partijos valdymo organe yra tokios lyčių disproporcijos, kai tuo tarpu partijoje, girdėjome, moterų net 53%. 
Didelę problemą taip pat turi taip vadinami „surenkamieji“ rinkimai, t.y., kai, pavyzdžiui, skyriai renka (siūlo) Tarybos narius nuo savo skyriaus ir nesilaiko statuto normos. Tas pats tinka ir renkant delegatus į suvažiavimus, konferencijas. Kadangi normų nesilaikančių skyrių ne taip jau mažai, tai centrinių valdymų organų sudėtis iškraipyta. Kaip to išvengti?
Gali būti keli pasiūlymai, bet visiems reikalingos statuto pataisos. Galima pasinaudoti kitų šalių patirtimi. Pavyzdžiui, Prancūzijoje rinkimų įstatymas įpareigoja pateikti vienodą moterų ir vyrų kandidatų skaičių. Jeigu kurios nors lyties pateikiama daugiau, rinkimų komisija išbraukia perteklinės lyties atstovus iki reikiamo skaičiaus, pradėdama nuo sąrašo galo (EP rinkimuose). Nacionaliniuose rinkimuose, kur renkama vienmandatėse apygardose, nukrypimas nuo lyčių proporcijos baudžiamas piniginėmis sankcijomis: partijai atitinkamai sumažinama valstybės dotacija. Taigi, viena iš priemonių galėtų būti skyriaus pasiūlytų asmenų skaičiaus mažinimas iki statuto normos išlaikymo. Tą turėtų padaryti Etikos ir procedūrų komisija.
Gali būti einama ir kitu keliu. Kai kurios Europos socialdemokratinės partijos praeityje, kol dar būdavo panašių nukrypimų, pavesdavo partijų moterų organizacijoms pateikti papildomas kandidates ir jomis papildydavo sąrašus ar valdymo organų sudėtį iki statutinių proporcijų.
Bet kokiu atveju, taip pat reiktų papildyti statutą norma, kad partijos ir skyrių Etikos ir procedūrų komisijos būtų atsakingos už surenkamųjų rinkimų kandidatų pateikimą.
Taigi, turime problemą, Statuto normų nesilaikoma nei rinkimuose, nei renkant/formuojant partijos valdymo organus. Tą reikia pakeisti. Reikia papildyti Statutą. Kviečiu diskutuoti – kaip?
Dr. Giedrė Purvaneckienė
Seimo narė,
LSDP Moterų sąjungos pirmininkės pavaduotoja
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.