Renginiai ir naujienos

Skurdo karuselė

 

Visada prieštaringi jausmai kyla stebint komercinių televizijų transliuojamas paramos akcijas, kur žiūrovai kviečiami aukoti pinigus skambinant nurodytais numeriais ar siunčiant trumpąsias žinutes. Laidų scenarijai būna labai panašūs. Graudžius siužetus apie skurde gyvenančius, sergančius vaikus, kenčiančias motinas, vienišus senolius keičia lengvo turinio dainelės ir dramatiškais balsais kalbantys laidų vedėjai. Dažnas pilietis dėl sąžinės ramybės surenka ekrane mirksintį numerį, paaukoja simbolinį pinigėlį ir, įsidėjęs akmenėlį į gerų darbų skrynelę, ramiai eina miegoti. Ir nesuka sau galvos, kad mažiausiai ketvirtadalis tos sumos nukeliauja komunikacijos bendrovei.

 

Ko gero, niekada neteko matyti siužeto, kokia dalis tos žiūrovų paaukotos sumos atitenka siužetų herojams, kaip ji pakeičia jų gyvenimus. Neabejoju, kad tenka, bet ar vienkartinė finansinė injekcija realiai gali padėti žmogui, patekusiam į skurdo karuselę? Ir kiek moraliai kainuoja ryžtas „visai Lietuvai“ parodyti savo varganą gyvenimą? Ir pagaliau, ar ne valstybės reikalas pasirūpinti savo piliečiais, kad jiems nereikėtų TV ekranuose demonstruoti savo skurdo? 

Kaip rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys didžiausią skurdo rizikos lygį patiria vieni asmenys, auginantys vaikus. 2013 m. tokių asmenų suskaičiuota net 42,8 procentų, tai yra beveik dvigubai daugiau nei tada, kai vaikus augina du suaugę žmonės - 24 proc.  2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis tarp Lietuvoje gyvenusių 362,7 tūkst. šeimų su vaikais kas penkioliktoje šeimoje vaikai augo tik su vienu iš tėvų. 

Vienas iš pagrindinių gyvenimo kokybę neigiamai įtakojančių veiksnių yra žemos pajamos. Todėl valstybė, formuodama šeimos politiką, pagal galimybes stengiasi padengti nors dalį išlaidų, reikalingų vaikų išlaikymui ir užtikrinti, kad visi, kurie neturi pakankamai lėšų pragyventi ir dėl objektyvių priežasčių negali jų gauti savo pastangomis, gautų žmogiškąjį orumą atitinkančią minimalias pajamas ir parama neslopintų paskatų dirbti.

Piniginei socialinei paramai, teikiamai vaikus auginančioms šeimoms ir nepasiturintiems gyventojams, 2014 m. skirta 745,8 mln. litų (apie 216 mln. eurų). Didžiąją dalį išlaidų (apie 67 proc.) sudaro išlaidos socialinėms pašalpoms, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijoms ir kt., kurios teikiamos įvertinus šeimų pajamas ir turtą. Savivaldybės iš savo biudžeto lėšų 2014 m. suteikė papildomą socialinę paramą 188,4 tūkst. asmenų ir tam skyrė 6,1 mln. litų. 

88 tūkst. vaikų kas mėnesį gauna išmoką vaikui (28,5 euro arba 15,2 euro) (skirta 5,8 mln. litų per mėnesį). Iš Vaikų išlaikymo fondo vaikams, kai vienas iš tėvų nemoka priteistų alimentų, mokama nustatyto dydžio išmoka (57 eurai per mėnesį). 2014 m. šioms išmokoms panaudota 51,7 mln. litų, jas gavo apie 24 tūkst. vaikų.

Mažas pajamas gaunančių šeimų mokiniams teikiamas nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti. 2014 m. nemokamus pietus vidutiniškai per mėnesį gavo 89,2 tūkst. mokinių, šiam tikslui išleista 66,2 mln. litų (19,2 mln. eurų). Parama mokinio reikmenims įsigyti suteikta 80,4 tūkst. mokinių, šiai paramai išleista 12,5 mln. litų (3,6 mln. eurų). Šeimos, auginančios vaikus, gali pasinaudoti ir savivaldybių nustatytomis lengvatomis už vaikų išlaikymą ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Įgyvendinant Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo 2014–2020 m. programą, skurstantiems gyventojams ir toliau teikiama pagalba maistu. 2014 m. maisto produktų nupirkta už 11,6 mln. eurų, jie padalinti 279 tūkst. asmenų. 

Aktuali išlieka ir apsirūpinimo socialiniu būstu problema. Kasmet savivaldybės socialiniu būstu aprūpina apie 980 asmenų ir šeimų, tačiau laukiančiųjų socialinio būsto eilės nemažėja. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas asmenims ir šeimoms įsigyti ar išsinuomoti būstą, nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojus Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymui, šeimoms nuomojančioms būstą rinkoje, suteikta teisė gauti nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensaciją. Šiai sričiai finansuoti skiriamais 4,7 mln. eurų bus sudaryta galimybė būsto nuomos kompensacijomis pasinaudoti apie 9760 asmenų.

Jeigu sudėtume visas išvardintas socialinei paramai skirtus sumas, pamatytume, kad skurdo mažinimui skiriamas tikrai nemažas biudžeto pyrago gabalas, tik yra vienas BET, kuris jau pradeda erzinti visuomenę kaip pigios dainelės paramos akcijose. Skurdo karuselė niekada nenustos suktis ratu, jeigu „gyvenimo iš pašalpų“ ir vienkartinių TV paramų injekcijų nepakeis noras dirbti. Ir teisingumas, kad valstybės parama atitektų tiems, kuriems iš tiesų ji reikalinga. 

LSDMS pirmininkės pavaduotoja Auksė Kontrimienė